True or True

Taigi štai. Sėdžiu pikta, susivėlusi ir rūsti kaip paskutinė nelaiminga raganų ragana, apsikasus milijonu popiergalių, papkių ir sąsiuvinių su lietuvių kalbos taisyklėm ir taisyklytėm. Su pavyzdėliais, sudėtingais atvejais, sąvokomis ir galimomis klaidomis. . . Mokausi egzaminui, per kurį rytoj neišgirsiu ir nepamatysiu Chesterio. . . Tad pikta. Nuklampojau iki kaimynės pieno. Kelias – tikros kopos. Nejuokauju. Inkarai pilnut pilnutėliai biraus, šilto smėlio. Bet pieno močiutei gavau. Ir šiaip ne be nuotykių. Grįžau, mečiau stiklainį ir puoliau ieškot savo laimės maikutės. Ant priekio - „Italia“, o ant nugaros „10“ (Totti, jei ką.). Ir ką jūs manot. . . . Smagumas prasidėjo, kai Van Nistelrooy įmušė būdamas nuošalėje. . . Ir beje beje, arbitras užskaitė įvartį. . . Toliau nepasakosiu. Reziume – 0:3. Žodžiu nepadėjo nei sėkmės maikutė, nei keiksmai 5 kalbom, nei varškė mesta į ekraną, nei grasinimai. . . Niekas nepadėjo. O kur dar supratimas, kad neskiriu duslių ir skardžių priebalsių. Po galais! Kodėl c duslus, o h skardus?! Arba šita sistema neparemta absoliučiai jokia logika, arba aš kažką ne taip apie skardumą ir duslumą suvokiu. Anyway. . . Nieko nebus. . . Parašiau du nevykusius straipsnius. Neturiu ką rengtis į tą nelaimingą patikrą. Tai ačiū dievui, kad man užteko proto atsisakyt eit į matematikos egzą. Sovieto. Bjork man varo psichozę, bet klausau jau kokią 7 dainą. Nieko nieko. Šiaip rytojaus egzo aš nebijau. Visai. Bijau kalbėjimo ir rezultatų. Tai tiek. Labanakt :*