Polly

Kartais apima jausmas, kad mano gyvenimą sudaro vien klaidingų sprendimų virtinė. Pradedant smulkmenom ir baigiant rimtais dalykais. Why me? Ir iš viso... Kas čia dedasi. Nuotaikų amplitudė išsiplėtė iki begalybės... O priklausomybė nuo supančių žmonių nuotaikų ir elgesio darosi nekontroliuojama. Am I Mad? O gal man nereikėjo skaityt "Prozaco kartos", nes tokios knygos geba įvaryt depresiją, jei būna skaitomos pms ar šiaip kokiu nedėkingu gyvenimo tarpsniu... Kai nori kaip geriau, o gaunasi kaip visada... Kai galvoji, kad bus gerai, o būna kaip visada... Kai, kaip visada, nepagalvoji... Shit happens. Arba nereikia susireikšminti, o gal geriau išsimiegot ir gert vienu bokalu alaus mažiau? Mažiau įsivaizduojamų serialų ir liežuvis už dantų gyvenimą kartais palengvina. Bet žinau tiek, kad dar viena tokia gyvenimiška nesėkmė per tokį trumpą laiką man nurautų stogą, o jau dabar esu lengvai trenkta sunkiu daiktu... Mano ego būtų galas. Kaputt. But Anyway. :D

Hide-and-Seek

Kai eilinę naktį negali miegoti, dainuoji savo dainas sau savo mintyse, ir pritari sau antru balsu, sėdi tylomis, lenki pirštus. Skaičiuoji. Matuoji... Prisimeni. Žmones suskaičiuot sunku nėra. Vardai, veidai, prisiminimai, net ir išblukę, yra bent kažkiek apčiuopiami. Tik va, kaip suskaičiuoti ir pamatuoti meilę? Kad ir kokia ir kam ji būtų. Kai pagalvoji, kaip būtų nuostabu, jei žmonės jaustų bent dešimtadalį to, ką jauti jiems. Kaip viskas būtų paprasta! Nes toli gražu, ne visada mokam, ir juolab, tikrai ne visada norim parodyti tą jautriąją , pažeidžiamąją ir minkštą širdies pusę... Žinoma. Visada yra galimybė rinktis. Gali sakyti, kad tau nesvarbu. Gali sakyti, kad tau visai nerūpi. Gali užsimerkti ir šypsotis. But sometimes a smile is like a slut. Fake and Easy... Noriu namo. Į savo mišką. Į savo pievą. Į savo medį. Į mūsų senus gerus laikus. Kai viskas buvo paprasta. Gražu. Lengva. Ir svaigiai aišku. Kai dar nebuvom tokie - maža mergaitė nebuvo virtusi pikta kale, o linksmas geraširdis princas dar nebuvo nusmurgėlis negyvom akim...

That's Life

Į gyslas plūstelėjus adrenalinui prikalbi tokių dalykų, kurių net pats išsigąsti. Bet gal ir gerai, kai pagaliau išsiaiškini, gerai, kai pagaliau akis į akį susiduri su tuo, nuo ko ilgai bėgai ir slėpeisi. Gerai, kai pagaliau pasakai, kas seniai gulėjo ant širdies ir trukdė gyventi. Blogai, kad yra tik du tolimesni scenarijai ir pavadinus juos kraštutinumais tikrai nesuklysiu. That's Life and Shit Happens.

Waster

Kaip mano gyvenimas atrodytų šiandien, jei ne kelios smulkmenos, kelios kvailystės, jei ne keli staigūs ir žūtbūtiniai sprendimai?..

. .

Skambutis paryčiais. Vėl ta pati plokštelė. Kylantis pyktis, kraujospūdis ir graudulys... Kartais praeitis įsisega pikčiau, nei dėlė. Ir nuleidžia gerokai daugiau kraujo....

.

Bėdos po vieną nevaikšto. Tą mes žinom seniai.

.

Užanty sunki ir negera nuojauta...

.

.

.

Atsigulu, užsimerkiu ir viskas, ko šią akimirką noriu, yra smėlėta pakrantė, balta saulė ir sūrus jūros vėjas.

Sweet 20

Manau, kad aš susitaikysiu su tuo, jog senstu. Tik niekada negalvojau, kad laikas gali eiti šitaip greitai... Net įsivaizduoti sunku, kad 20 metų gali praeiti šitaip greitai. O kad bus kai ateis 40? 50? Viešpatėliau. Smagu suaugti. Baisu galvoti, kad tuoj baigsis studentiškos paikybės ir prasidės gyvenimas ant savo šiknos. Jo. Nežinau iš kur tokios pesimistinės gaidelės. Senstu?

Širdperša

Kartais pasidaro labai liūdna, nes suvoki beesanti tik menka, sentimentali ir dėl savo pačios kaltės nelaiminga moterėlė, nedaranti nieko, kad pakeistų situaciją, užglaistytų praeities broką, išsigaudytų senus vaiduoklius, nusiplautų rankas ir išmokti gyventi be to, kas seniai liko užnugary.

Kartais nėra progos.

Kartais nedėkingos aplinkybės.

Kartais...

O kartais tiesiog dėl nesižinojimo ko nori, mūsų gyvenimas klostosi priešinga kryptimi, nei svajoji.

Aleliuja. Nors kauk.

Reason Is Treason

Iš tiesų iš tiesų... Labai liūdna yra išsisemti, pavargti ir neberasti džiaugsmo net pačiuose mieliausiuose dalykuose. Gal tiesiog galvoje per daug visko prisikaupė. Gal todėl jaučiuosi sena, sutrešusi ir pavargusi. Gal dienos bėga pernelyg panašios vienos į kitas? Gal aš per daug supanašėjau su aplinka? Netgi blogo įrašai darosi nuobodūs ir nuvalkioti. Mazgotės, o ne įrašai... Paguoda tik tokia, kad įskaitos jau praeity. Po mėnesiuko paskutinis skambutis, egzaminai.... Dar po mėnesiuko išleistuvės... Bon Voyge...

.

Bendra vyrų ir moterų klaida : netekę originalo ieškom kopijos... Manau, kad aš nesu išimtis iš taisyklės. Ieškau reprodukcijos. Kiek patobulintos, pašlifuotos, nugludintais kampais ir dar su kokiu nors bonusu... Bet viena plonybė verčia pasijusti kažkaip ypatingai kvailai - niekas nenori būti pakaitalu. Visi norime tapti originalais... Aš taip pat.

.

...and the reason is you.

When Yhe Music's Over

Planai yra šlykštus dalykas, kuris dažniausiai žlunga. Pikta. Liūdna. Bet ką padarysi. Viltis miršta paskutinė. :)

.

Pagaliau atostogos. Savaitė ramybės ir miego... Nors negaliu sakyt, kad labai džiaugiuosi. Kažkaip... Neturiu ūpo. ir man sunku paaiškinti kas čia vyksta. Pati nebesuprantu... Ruduo man ne pats geriausias metas... Nors jei pati žinočiau ko noriu, viskas klotųsi geresne linkme....

.

Miegojau 14 valandų. Sapnai lankė keisti, kaip visada... Kažkur blaškiausi, maišėsi pažįstami veidai, scenarijai keitėsi nuo realių iki pasakiškų - košmarai virto pasakomis. Kaip gerai, kad kiti žmonės negali matyt ką sapnuoji.... ;D

.

Kartais pagalvoju, kad abejoju, ar aš save mėgčiau, jei sakykim aš būčiau kitas žmogus. :D