Hide-and-Seek

Kai eilinę naktį negali miegoti, dainuoji savo dainas sau savo mintyse, ir pritari sau antru balsu, sėdi tylomis, lenki pirštus. Skaičiuoji. Matuoji... Prisimeni. Žmones suskaičiuot sunku nėra. Vardai, veidai, prisiminimai, net ir išblukę, yra bent kažkiek apčiuopiami. Tik va, kaip suskaičiuoti ir pamatuoti meilę? Kad ir kokia ir kam ji būtų. Kai pagalvoji, kaip būtų nuostabu, jei žmonės jaustų bent dešimtadalį to, ką jauti jiems. Kaip viskas būtų paprasta! Nes toli gražu, ne visada mokam, ir juolab, tikrai ne visada norim parodyti tą jautriąją , pažeidžiamąją ir minkštą širdies pusę... Žinoma. Visada yra galimybė rinktis. Gali sakyti, kad tau nesvarbu. Gali sakyti, kad tau visai nerūpi. Gali užsimerkti ir šypsotis. But sometimes a smile is like a slut. Fake and Easy... Noriu namo. Į savo mišką. Į savo pievą. Į savo medį. Į mūsų senus gerus laikus. Kai viskas buvo paprasta. Gražu. Lengva. Ir svaigiai aišku. Kai dar nebuvom tokie - maža mergaitė nebuvo virtusi pikta kale, o linksmas geraširdis princas dar nebuvo nusmurgėlis negyvom akim...