The Warmth

Pavasaris. Įskaitos, nemiga, mentai parke, meilės trūkumas ir maniakų antpuoliai. Besikeičiantis gyvenimas (ir ne tik mano) atneša daug džiaugsmo, bet tuo pačiu ir daug nerimo... Viskas keičiasi. Ir nelabai kas klausia ar mes to norime, ar mums reikia.... Bet viskas bus gerai. Visada būna. Gal su lengvais nukrypimais nuo kurso, su paklaida ar su pašalinėmis pasekmėmis... Bet argi ne tai ir yra gyvenimas? Gal. . Sunku patikėti, kad jau įpusėjo balandis. Gi tuoj vasara... Atrodo tik vakar buvo rugpjūtis, įjunk šviesą.... ir šėlionės Zypliuoes..... rugsėjo 1... Kažkur naktį, su sijonuku ir aukštakulniais... po brūzgynus su Giedre ir draugais draikėmės... :D Ką tik laistėm naujus metus, ką tik siautėjau savo gimtadienyje... Tuoj viskas versis aukštyn kojom... nesakau, kad nesidžiaugiu, bet nemeluosiu, kad nė kiek nesibaiminu. . O tu mane išvarysi iš proto. Jau nei juokinga, nei liūdna. Jau paprasčiausiai baisu.

Stuck In The Metal

Regis išbarsčiau ir iššvaisčiau daugybę gerų ir naudingų dalykų: senas draugystes, paauglišką meilę, laiką, entuziazmą, vaikišką optimizmą ir mielaširdingumą, jautrumą svetimam skausmui, lengvą naivumą ir šviesias mintis. Liko skaldantis galvos skausmas, nemiga, nerimas, apatija, kartais geizeriu prasimušantis sarkazmas, pyktis ant viso pasaulio, šviesių dienų ilgesys ir spazmai paširdžiuose, prieš užmiegant... Aš labai mėgdavau sakyti "žmonės, tokie kaip tu...", bet imu suvokt, kad mes per daug panašūs, kad neprivalėčiau sakyti "žmonės, kaip mes". Aš nepykstu. Aš ilgiuosi. Ir jei tik tu nebūtum sušikta padugnė, viskas galėtų atrodyti kitaip. Na bet visi nešam savo kryžių ir visi mokam už klaidas. Buvusias ir būsimas.

.

Rašau ir kartkartėmis skaudžiu, staigiu truktelėjimu įkvepiu. Nesinervinu. Nebijau. Nelaukiu ir nenoriu. Tiesiog pamirštu kvėpuoti, kaip reikėtų. O gyvenimas piktai ir su didele jėga veržiasi, pildo plaučius, neleidžia pamiršti apie kasdienę būtį, apie senas skolas pasauliui ir jo didingai tuštybei.

.

Kas aš tokia, kad kritikuočiau individą, režimą, naciją, rasę? Jei jau atvirai, tai šikau ant visų kam nepatinka. Punk's not dead. Šiandien paleidau savo mintis pasiganyti. Rašau viską, kas sukasi galvoje. Žinoma, lengva cenzūra (visų mūsų labui egzistuoja) mano rašliavose. Bet vieną gražią dieną, kai visai degraduosiu, arba kai pasieksiu tokį lygį, kad atgal į mane spjauti jau bus lyg ir negražu, aš cenzūrą išjungsiu. Ir dzin, jei tai niekam nebus įdomu. Pikta blondinė - nieko gero nežadantis aparatas. :DD

.

Ir aš labai myliu muziką.

Funhouse

Kai krykšti su sese iki 5 ryto, o 10 tave jau prikelia eiti garbingų auklės pareigų, nuotaika būna tikrai gerokai šūdinensnė, nei įprastai... Bet Adomas moka mane papirkt... :D

.

Nekenčiu savo hiperrealistiškų sapnų. Atsibundi ir nors verk...

. Vakar nuo visko krūpčiojau. Net juokinga buvo. Viskas gąsdino. O aną naktį pataikiau įsijungt MTV, kai kaip tik rodė Queens Of The Stone Age koncertą. Omgomgomg. Kaip galima jų nemylėt?! Seniau nesuprasdavau ką tie per koncertus besiardantys žmonės bando parodyt. O dabar suprantu!

.

Amžina ir sena, kaip pasaulis problema - neturiu ką rengtis. Bet rimtai... Spinta vos užsidaro per skudurus, o kai reikia kur nors išeit... Panika panika.

.

Begyvendami mes visi patiriam nusivylimų. Didesnių, mažesnių... Bet kartais tai nutinka tada, kai visiškai nesitiki... Jaučiuosi truputį išmušta iš vėžių. Wtf! Pasauli, kas su tavimi darosi? Pastaruoju metu man visko kiek per daug... Poreikis į negyvenamą salą didėja.

.

Metai bėga, o aš darausi tik dar nepastovesnė būtybė. Ir ką gi man daryt, jei aš niekaip negaliu gyvent neįsimylėjus? ;DD

once upon a time

Rytinę euforiją pakeitė kažkoks keistas vidinis graužulys... Kuo daugiau mąstau, tuo keistesnių ir nelogiškesnių minčių gimsta mano pavargusioje ir į regio taktą linksinčioje galvoje... Hmmm.... Na kodėl?

.

Iš teisybės, tai noriu pasiimt daug regio CD ir išsievakuot į negyvenamą salą... Arba tuoj pat padaryt pas save didelį party! Su labai didele regio palapine ir truputį mažiau vyno.... :D

.

Akvile, bet gi mus sieja ne tik meilė Joneliams, Soeriams ir šiaip keistiems vyrukams, arba tiesiog vyrukams... :D

P.S.

Nesu aš tokia ragana... Ir ne Grinčas - nevogsiu Kalėdų... Bet tikrai būna dienų kai viskas daveda (atsiprašau už netikusį priešdėlį)... Va... Ir kur kas geriau, manau, yra susikaupusią neviltį aprašyt, negu užkart kam nors ant kaklo... Labai čia kam reikia svetimos pagiežos... :>

If ever.

Uf. Ilga buvo diena. Nieko nenuveikiau, bet pavargau. Kaip čia taip?:> Kas žino. . . Kaip gerai, kai turi draugų, pas kuriuos gali prabūt visą mielą dieną, su kuriais gali išmaišyt pusę Šakių užkaborių ieškant kapinių arba tiriant vudu paslaptis ar šachmatines šaškybes (šaškės - bobų žaidimas ;DD). . . ;>>

.

Šiandien buvau ne tik miške. Ne tik kapinėse. Ne tik bibliotekoje. Ir ne tik pas Gabą. Bet ir spektaklį pažiūrėjau, ir Šakių laisvalaikio ir pramogų centrą "maXima" aplankiau (bent 2 kartus. :D), ir ant šulinio pasėdėjom, ir gyvenimo aktualijas aptarėme. . .

O pasirodo, ne visi žmonės yra tokie, kokie man atrodo. . .

Ir dar man atrodo, mano brangioji MB, kad tavo krištolinis pranašysčių rutulys yra "Made In China". Nes, regis, nesąmones rodo. . . ;DD

Pyragas liko neiškeptas. (-Tai ką jūs tada kepėt?! -Nieką.)

Visą dieną svajojau paklausyt Placebo - runing up that hill ir Milburn - what will you do when the money goes. Tik paaiškėjo, kad aš šitų dainų neturiu. . . Damn!!! ;(

Per spektaklį vos nenukraujavau. Kai pagalvoji, tai jei šitaip pasidarytų spektaklio metu, o aš sakykim turėčiau vaidint. Baisu. Mama sakė, kad reikės eit užsideginti tas kiauras nosies kraujagysles. Aš neuostau jokio kokaino. Aš nieko neuostau. Prašau kreivai nežiūrėti.

Kodėl pasaulyje tiek daug stereotipų ir draudimų? Na kodėl? Kodėl to negalima, ano negalima, šito negalima. . . Nes negražu. Nepriimtina. O jei man gražu?!. . .