Šiandien eidama atnešti sulos, kuri pradėjo sunktis iš seno klevo, supratau vieną gyvenimo toli nuo civilizacijos, nuo žmonių ir kitų dalykų, be kurių gyventi negaliu, pliusą. Tai pavasario vakarai. Sunku paaiškinti, ką reikškia, kai išlėjus į lauką tave tarsi aplieja tūkstantis paukšių balsų. Nera vėjo, tyliai gęsta saulė. Na tiesiog reikia tai pajusti. . . :>> *
Ramuma.
*
Kiekvieną kartą klausydama Kernagio, aš suprantu, koks nuostabus tai buvo Žmogus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą