Kick The Bucket

Tai va. Itin daug pokyčių užgriuvo mano galvą šiuo metu. Naujas miestas, naujas kambarys, nauji žmonės, nauja veikla. Nauji džiaugsmai ir naujos bėdos. Bet smagu. Tiek klaidžiot po Vilnių, tiek pažindintis ir pažindintis ir pažindintis.... :)

.

"Gyvenimas barake yra gyvenimo būdas."

.

Dedasi daug sudėtingų dalykų. Ir aš ne visai suprantu kuria linkme čia viskas krypsta. Ir man baugu, kad čia darosi out of control...

.

Kartais mane kamuoja nevaldomas linksmumas. Kartais - nevaldomas nerimas ir tuštuma. Visa laimė, kad įmanoma pasprukt iš visos tos maišaties... ;>

.

Noriu vasaros. Tingių vakarų parke, nurautų balių ir to chillo, kuriuo gyvenau porą karštų mėnesių..... :)

Baigėme mokyklą

Ryt išleistuvės. Šiugža išlygintas suknelių šilkas, kaukši dailūs bateliai ir mažų rankinukų sagtys. Ir dantys. Iš nerimo. Kaktą muša prakaitas. Nebūtinai dėl kaitros... O tvankioje, tamsioje salėje susigrūdę žmonės tai aikčioja iš džiaugsmo, tai nepatenkinti murma, kad ceremonija užsitęsė. Kalbos. Gėlės. Padėkos. Dainos. Apkabinimai. Bučiniai. Aš jau žinau kaip viskas bus. Daugybę metų stebėjau šitą ritualą. Tik niekada neįsivaizdavau, kad tarp tų puošnių merginų būsiu aš. Kažkodėl.

.

Skaudės. Skaudės, kai kirps šitą, per 12 metų net sumedėti spėjusią, bambagyslę. Ir bus velniškai liūdna, kai paskutinį kartą būsi mokinuku. Kai paskutinį kartą būsi teisėtas mokyklos pilietis. Paskutinį kartą liesiesi prie savo įprasto, senojo gyvenimo...

.

http://www.youtube.com/watch?v=AG-eq1vkL0E

mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė mūsų kaltės ir baimės nebepaliks galim verkti čia ašaromis apsipylę bet su šypsena laukiam, kas dar atsitiks

Marijonas žino ką rašo.

The End Of The Road

Jah Bless Sista... Vasara po truputį įsisiūbuoja. 2 egzaminai jau įveikti. 1 liko. Damoklo kardas pakibo virš mano galvos. Švilpimą girdžiu. Smūgio tebelaukiu. Greičiausiai ta nežinia dar ilgai mane smaugs, nes egzaminų rezultatus žada atskleisti tik liepos pradžioj... Ajajai. Kažkaip baisu. Tikrai labai baisu, kai neturi nei orientyro, nei pavyzdžio, nei troškimo, nei idealo, nei dievo... Nieko. Tik save ir savo išgąstį. Kai jautiesi lyg kačiukas, kurį piktos rankos tuoj skandins šaltam vandeny... Baisu. O kaip gi kitaip? Kas keisčiausia, kad šita stagnacija, panika ir košeliena apėmė ne tik mane. Masinis reiškinys. Epidemija. Pandemija... .............. ..................... ................ ................... ................. O šiaip aš nesiparinu. Laukiu bliuzų, ryte klausau roko, vakare klausau reggae, o nakčiai pasilieku dieviškąsias balades... Sėdi ant palangės, uodai kapoja šonus, nuo drėgno oro blondiniški plaukai susisuka į birbyzus... Telefonas tyli. Širdys tyli. Mintyse irgi ne per triukšmingiausias metas. Meditacija. Ir šiaip. Eik pragaran.

Prosperity

Šauniai paminėtas Margaritos gimtadienis, pradėti mokslo metai...

Ir jau jaučiuosi išgręžta, kaip kempinė. Miego trūkumas, viskas nervina, nieko nesinori...

Na nebent pamiegot...

Jungle

(c) by Vika

Kaip ir buvau pažadėjusi, įdedu savo namo nuotrauką. Štai mano miško vidurys - mano karalystė.... :D