Ryt išleistuvės. Šiugža išlygintas suknelių šilkas, kaukši dailūs bateliai ir mažų rankinukų sagtys. Ir dantys. Iš nerimo. Kaktą muša prakaitas. Nebūtinai dėl kaitros... O tvankioje, tamsioje salėje susigrūdę žmonės tai aikčioja iš džiaugsmo, tai nepatenkinti murma, kad ceremonija užsitęsė. Kalbos. Gėlės. Padėkos. Dainos. Apkabinimai. Bučiniai. Aš jau žinau kaip viskas bus. Daugybę metų stebėjau šitą ritualą. Tik niekada neįsivaizdavau, kad tarp tų puošnių merginų būsiu aš. Kažkodėl.
.
Skaudės. Skaudės, kai kirps šitą, per 12 metų net sumedėti spėjusią, bambagyslę. Ir bus velniškai liūdna, kai paskutinį kartą būsi mokinuku. Kai paskutinį kartą būsi teisėtas mokyklos pilietis. Paskutinį kartą liesiesi prie savo įprasto, senojo gyvenimo...
.
mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė
mūsų kaltės ir baimės nebepaliks
galim verkti čia ašaromis apsipylę
bet su šypsena laukiam, kas dar atsitiks
Marijonas žino ką rašo.
3 komentarai:
Sveikinimai užbaigus vieną gyvenimo etapą ir jau beveik įžengus į kitą. ;) Patikėk, didžiulis pasaulis dar laukia. :)
ir gerokai pozityvesnis :>
Ačiū :) Tai mane labiausiai ir džiugina ;)
O čia kaip pažiūrėsi, Akvile ;)
Rašyti komentarą