Any Time At All

Kaip žadėjau, Giedre. Gėrėkis. :D

.

Adomui šiandien 8 mėnesiai, o tas mažas retadantis jau vaikšto įsikibęs į daiktus, kandžiojasi, kuičia stalčius, daužo indus ir juokiasi žemu balsu, kai pakuteni. Žinoma, mes visi lydomės kai jis šypso, kai tyliai sako "a-tia tia tia", "tė te te" arba "ma ma ma ma". Sunku įsivaizduoti vaiką, gaunantį daugiau dėmesio ir meilės..... :D

.

Sapnuoju keistus sapnus. Gal todėl, kad miegu po 14 valandų per parą? :D Bet vegetuoju. viskas ką matau - mokykla ir namai. Tie patys žmonės, tos pačios kalbos, tos pačios emocijos, tie patys kvapai... Negaliu aš šitaip... Tas amžinas įšalas ir rutina mane varo į kapus... jaučiu, kaip darausi viskam abejinga ir viskas mane nervina. Norisi tik ginčytis su visais ir šokt į akis dėl niekų - vis įdomiau... Ilgiuosi vasaros. Šviesių birželio naktų, šiltos liepos, smagaus rugpjūčio... Ruduo ir mokslo metai mane smaugia. Nekenčiu tokios dienotvarkės, nekenčiu, kai kiekvieną savaitę viskas vyksta lygiai taip pat. Kaip nesibaigiantis deja vu. Tas pats ir tas pats per tą patį... Išprotėt galima.

.

Diskusija klasėje "kam žmonės rašo internetinius dienoraščius" privertė pamąstyt. Tikrai. Kodėl? Yra daug priežasčių... Išmoksti dėliot mintis, išmoksti pasakyt savo nuomonę viešai. Taip pat turi progą parodyt kitą savo pusę. Sąlyginis nuogumas. Rašai tai, ką galvoji. Ir tą minčių srautą paleidi į pasaulį. Padedi širdį ant lėkštutės. Ir jei kam nors tai pasirodo įdomu -labai miela, jei ne, tai ne. Dienoraštis sau ir kartu visiems yra geras dalykas. mes ir taip esam per niūrūs ir per uždari žmonės. Dalinkimės! Ir nepritariau nuomonei, kad tai yra dėmesio trūkumas, kad žmonės rašo nenuoširdžiai, kad nerašo visko... Na apie save to nepasakyčiau...

.

Klausyt reggae savo kambary ir ošt tikram reggae party yra visiškai ne tas pats. Tai gal tik druska ant žaizdos.. Bet tiek to... :D

.

"Vyras gaudo moterį tol, kol ji jį pagauna..."