Pasitaiko mano gyvenime tokių užburtų ratų, iš kurių, regis, neįmanoma pasprukti. O gal tiesiog valios per mažai turiu daužyt tai, ko kažkada labai sunkiai siekiau. Ir čia, turbūt, ne pirmas ir ne paskutinis toks atvejis... .
Juokai juokais, bet aš tikrai kažkokia keista. Boba, bet su nukrypimais. Mėgstu futbolą, mano humoro jausmą būtų galima apibrėžti nuo Džimo Kerio iki Bruno ir Borato. (Pastarieji, beje, daug juokingesni.) Mėgstu roką. Regį. Rokerius. Rastamanus. (ir prisipažinkim, gerokai vyresnius...) Vyną. Baltą. Žalią. Raudoną. Auksinį. (ir tai nebūtinai vyno spalvos....) Nekenčiu saldžių romantinių šlykštybių... Jei vaikinas parašo "meškutis myli medų, o aš myliu tave" arba saldų "labanktuką" su eilėraščiu, ant jo kaktos piešiu ryškiai juodą kryžių. Viešpatie! Visada šoku kaip apsirūkius... Bet kitą vertus, skudurų parduotuvė yra rojus žemėje, špaklium nukrautos lentynos, nagai lakuoti, plaukai blondiniški... Gal man rimtai galvą perpūtė? Žodžiu senmergė.
.
Vakar sapnavau tave. Senus laikus. Mūsų lauką. Ir brūkšniukus. Dar vieną užburtą ratą...
.
Tikriausiai tai, kad bijau to manjako, yra ganėtinai pagrįstas dalykas?...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą