Easter Bunny

Nežinau kodėl, bet Velykos man yra pati nemieliausia šventė po visų komercinių ir jau gerokai nuvalkiotų Valentino dienų ir helouvynų... Gal dėl prievartinio ėjimo į bažnyčią? Košmaras kažkoks... Dvi valandas prastypsot tam šaldytuve tarp diedukų ir bobučių (kurie, kaip pastebėjau, prausiasi vidutiniškai turbūt kokį 1 kartą per metus)... Žodžiu. Ir argumentas "Tradicija!" manęs visiškai neįtikino...

.

Pagalvojus, kad ryt paskutinė atostogų diena, nueina pagaugai. Po galais.....

.

Smagiausios atostogų emocijos: Buttono pergalė šlapokomis sąlygomis, nereali Chelsea pergalė prieš Liverpool ir draugystės pergalė su Jurgule žaidžiant integruotą spirdžių! :D

.

O dėl paveiksliuko... Hm. Ilgai ieškojau ir, reikia pasakyt, nieko smagesnio neradau :D

Ta proga

O proga regis yra. Velykos. Nežinau. Man velykos visai nėra jokia įsimintina diena, ar tuo labiau - didelė šventė. Ir niekada tokia nebuvo. . . Na, nebent tada, kai būdama visai maža gaudavau kinderių. Va tada tai laukdavau velykų. Baigėsi kinderiai - baigėsi velykos. Logiškas ir praktiškas požiūris. Sakyčiau. . . :D Mama šiandien įvertino mano diplomatinius ir derybinius sugebėjimus, ir nusiuntė derėtis su fačiu, kad leistų rytoj nevažiuot į tą didelį farsą, dideliame šaldytuve. . . Yaba yaba doo - pavyko. * * * Pamėgau karinius filmus. Bet jie rimtai geri. Va, vakar kaip tik pažiūrėjau Kusturicos šedevrą "Metalinis apvalkalas". Patiko. Buvo apie ką pamąstyt. O tai jau yra ženklas, kad filmas neblogas. :> * * * Dievaži, arba man pavėluota , o gal net labai uždelsta, paauglystė, arba šiaip kažkoks pasiutimas užėjo. Kaip nesava. Kaip ne aš. Nerandu vietos. Nežinau ko noriu, nei ko nenoriu. . . ir šita nesvarumo būsena ima gerokai įkyrėt. Baisu baisu. . . :>>