Don't Look Back In Anger

Kiekvienas sutiktas, pažinotas, mylėtas žmogus kažką davė. Kažką daviau jam. Prieraišumas, dėmesys, švelnumas, gyvenimiškos pamokos. Būna su tais žmonėmis visaip - gerai ir blogai. Ir nuostabiai smagu kartais. Ir graudu. Bet gerai, kad jie buvo/yra/bus. Puiku, kad paliko gyvenime žymę. Ar randą. Iš klaidų mokomės, o geri prisiminimai padeda ramiau užmigt, kai naktys tamsios ir ilgos. Bet kaip čia būna, kad taip staiga taip labai prisiriši. Pamiršti visus atsargumo pažadus. Visus kabliukus ir visas kabutes. Barjerus. Tvoras. Džiaugiesi kaip mažas vaikas, nes dabar yra gerai. Tik baisu, kad viskas, kas gerai, turi pabaigą. Bet kas tos pabaigos neturi? :)

Fade Away

Džiaugsmas, stresas, džiaugsmas, stresas, džiaugsmas, stresas. Stresastresastresas. Džiaugsmas. Tokie tie nauji vėjai. Gresiantis perlaikymas, žudantis karštis, atsisakantis funkcionuoti skrandis ir visiškai pakrikęs miego ritmas. Priešzombinė būsena. Tai vadinama sesija. Ir vis dėlto, šiuo metu nedrąsaus džiaugsmo yra daugiau. Yra dalykų, kurie visą tą šūdą atperka. :>

Lights

Kvėpuoju praeities dulkėmis. Mintu šukėmis. Rankioju nuotrupas. O svaičiojimai apie gyvenimo keitimą taip ir lieka svaičiojimais. Anot Giedrės, mes neturime talento gyventi. Bet aš labai mažai žmonių pažįstu, kurie tokį nepaprastą talentą turėtų... . Miegas miegelis. Dėl to ir myliu ramius savaitgalius namie. Niekas nedrumsčia sapnų. Nebent esamesinimasis iki ryto... :D . Netikėtumai. Praeitis grįžta. Gal ir gerai. O kodėl gi ne?...

Bobos...

"Kodėl bobos nori arba visko, arba nieko?!" Man labai patiko šita taikli frazė iš vieno kvailo filmo. Nes tokios jau mes esam... Bobos.

.

Iš pažiūros viskas atrodo labai paprastai paprasta ir elementaru. Viens-du ir baigta. O gi nė velnio! Nebūčiau tokia feministė, gal dar pagalvočiau... O bet tačiau, kai kurie požiūriai mane tikrai nervina.

.

Ameba, blondinė, kikutė, kiaunė, papūga, plekšnė, pokahonta, šamanė, gegutė... Kaip pavadinsi, nepagadinsi, bet principai visada lieka principais. Tai vienas iš tų kertinių ir nepajudinamų dalykų šiame gyvenime....

.

Amen. :D

Dance, baby, dance!

Pas Akvilę buvo labai smagu. Nors "smagu" yra ganėtinai bespalvis žodis palyginus su ta fiesta. :D Aš gyva. Ir po siautulingų šokių basomis po šlapią žolę, ir po visų išbadėjusių uodų, vyno, neramaus miego ant čiužinuko... Gyva, tik atrodo, kad kas nors velėjo mano vargšę nugarą.... :D Nieko nieko, galvos nebeskauda, 100 Lt neišleidau, tačiau po vaizdingo "kuproto kalno" aptarimo psichika kiek sužalota.... :D

.

Labai mėgstu tūsus ir žiauriai nemėgstu tų rytų... Visi sėdi susitraukę ir be veidų, viskas suėsta, viskas išgerta, lauke lyja, kolonėlės sulytos, paaiškėja, kad visos moterys yra amebos (t.y. gerokai žemiau už šunis), rusų repo klipai ima iškreipinėti ir taip silpną sąmonę, mama keikiasi, kad neranda kur čia važiuot... Bet širdyje ramu ir gera... Gimtadienis buvo geras... Tik Akvilės neapvertė! :D

.

Sėdžiu čia jau gerokai ilgiau nei planavau. Nes niekas lovos nepaklojo. O vien mintis apie tą lankstymąsi ir tampymąsi... Nugara nenusiteikus...

.

Žmogau. Varai man isteriją. Tikriausiai praeitam gyvenime padariau kažką baisaus....

Robot Rock

Švęsti šventes - vienas malonumas. Ir ne šventės pobūdyje esmė... :D

.

Nesuprantu. Kaip mane atpažįsta visiškoje tamsoje ir netgi beveik tylinčią, girti žmonės, kurie su manimi net nėra bendravę. gal mano pavardė šviečiančiomis raidėm išraižyta ant kaktos? Vamzdec. Mokytojų vaikams nėra kur pasislėpt...

.

Prie tamsos daugiau drąsos. Prie šnapso drąsos dar daugiau. Keista politika - mieste visiškai nejungti šviesų naktį, bet koks skirtumas. Šiaip ar taip aš tų draugų vistiek nepažįstu..... :DD

.

Pas Giedrutę buvo visko. Šventėm šventę!!! :P

.

Tomo rūpestingumas net suspaudė širdį... :D Ir iš viso, kartais rinkti ir komplektuoti dovanas būna labai smagu... :D

to Waikiki!

Kuo dienos darosi rūškanesnės, kuo dažniau lietus sugadina šukuoseną ir kuo dažniau batai permirksta balose, tuo labiau aš noriu teleportuotis iš šito dievo apleisto užkampio.... Kur nors. Šiaip mėgčiau į Havajus. Pageidautina ne viena... :D

.

Apleidau savo blogger. Tenka pripažinti... Ir jei ne Margaritos priekaištai, tai turbūt dar nebūčiau rašius. Laiko nėra. O ir tingiu.

.

Tai va. Ant nosies jau tabaluoja Kalėdos. Laukiu. Tikrai. Žodis "atostogos" skamba neįtikėtinai maloniai.... tiesą pasakius, atostogų planą jau turiu - kiurksoti namie, miegoti, miegoti, miegoti...... Mmmmmmmmmmmmmmm.... Gėris..... Nes šiuo metu mokykloje visiems atostogų karštinė... Rašom po 3 kontrolinius į dieną. Amen.

.

Vakar buvom paskaičiukėje. Būčiau nėjus, bet pagunda nusimuilint nuo 3 pamokų buvo nenugalima :D paskaičiukę vedė motera, kuri sunkiai dėstė mintis (o šiaip yra dėstytoja), kuri VU diplomą "įsigijo", kuri jaunystėje bėgo iš namų, na ir t.t. Esmė tame, kad tokią paskaitą, apie tokius niekalus ir aš pravesčiau.... Dievaži. Tik mano kalba 15 kartų taisyklingesnė.

.

Taigi štai. Aš niekaip nenugaliu savo chuliganiškos prigimties... Būūūūūū... :D

.

Che che, man atrodo, kad aš prisižaisiu su tais užsieniečiais kadrais... :DD

.

Šalta. Mokykloj šalta, lauke šalta, kojytėm šalta, rankytėm šalta... :D

.

Ui, vos nepamiršau. Šeštadienį buvau Siemens'e. Žiūrėjom krepšinį Žalgiris vs Rytas. Spėkit kas sėdėjo Ryto tribūnoje ir plojo už Žalgirį? :D Spėkit, kas atspėjo rezultatų skirtumą? :D (na kam tos gėlės? :DD ) mėgstu krepšinį. Bet gyvai. Ne per TV. Efekčiukas visai kitoks :P Iš viso tai buvo viena puikiausių ekskursijų! :p

"Tai tu atgrubnagis, visai kaip Prekevičius...." :DD

.

Ką dar parašyt? Pamirštu daug įdomių dalykų, kai retai rašau... Truputį apmaudu. O šis įrašiukas gavosi nei apie šį, nei apie tą. Kratinys kažkoks. Tiek to. Bent Margarita nebambės :Dp

SuperDuper

Tikėkausi, kad žiūrint "Deja Vu" neapims deja vu pojutis. Bet apėmė. Ir iš viso, tai kai įsijungiu filmą, kuriame vaidina Denselis Washingtonas, tai noriu, kad bent kiek apčiuopiamos logikos pamyčiau... Na, bet bent įdomių teorijų išvedėm apie kvantines neoplazmines erdves ir transendentines materijas.... :D

.

Keltis 7 ryto per atostogas yra tolygu katastrofai.... O visą dieną maltis po poliktiniką ir per liūtį dar bėgt pas dantistę, o tada vėl į polikliniką, o tada į ligoninę.... Eikit peklon. Mano psichikos tyrimas užtruko lygiai 0,3 minutės. O nauji akiniai vis dar svetimkūnis. Nepriprantu.

.

Kad žmonės yra šlykštūs, tai įsitikinau seniai. Šiandien ypač. Einu pro Aukurą, kovoju su savo pencininku skėčiu, kuris dėl kiekvieno gūsio išsiverčia į priešingą pusę, ima leist vandenį ir dar sukasi ratu, kaip karuselė.... Žodžiu einu, lietus pliaupia... Ir matau, važiuoju gatve sidabrinis Renault. Aš vis dar einu, nieko blogo neįtardama... O tas pyderastas, aborto liekana, tyčiai pasuko į balą... Ir kaip jums atodro, kiek procentų mano rūbų liko sausi? aha, tik megstinis!... Visi džinsai, paltas, tašė, skėtis, pirštinės, plaukai, batai.... Sutikčiau aš tą padugnę... nes nepakartojamas jausmas šlapias rūbais eit per vėją ir lietų....

.

Nesuprantu. Gal jūs man paaiškintumėt? Kas čia per mada į one.lt dėtis foto, kuriose matosi kampelis veido, o paskui jau paaaaapai... Dažniausiai fotografuoti iškėlus ranką iš galvos. Nu aš girdėjau hipotezę, kad vaikinai renkasi merginas pagal krūtinę, nes čia instinktai ir bla bla bla.... Nu bet ką aš žinau... Visos papus turim, daugiau ar mažiau... ką čia nustebinsi? :D Nors gerai pagalvojus, tai mane nustebino... kas toliau? Nuogi užpakaliai? dieve dieve, kai trylikinės savo iškilius biustus demonstruoja, tai kažkaip....

.

Ryt klasės pirčiukė. Bus karrrrrššššššta.... :DD

Go nx :D

Kai sekasi, tai nesiseka... :D Už ką man taip viskas sugriuvo vienu metu, ant mergaitiškos galvelės? Ką?...

.

Va šiandien su Gabu buvom tokioj valandėlėj apie V. Kudirkos gyvenimą. Sėdėjom tarp bobulių. Na ir kodėl storos senos bobos su įtartinai atrodančiom kupetom/baronkom/kuodais būtinai turi garsiai plepėt, kai akrtorė skaito eiles? Hmm.... arba kodėl vidury renginio kažkokiam lopui iš kompiuterinės reikia garsiai užbliaut: "Dar ilgai čia?!" ... Imk ir verk iš gėdos.

.

Nieko nespėju.

.

Noriu atostogų.

.

Traukinys šikančių nelaukia...

.

Pykau? Taip.

Pykstu? Ne...

.

Šiandien juokėmės kaip niekad. Iš visko. "Flexible eyes, hands and etc. ..." :D

Apie kates maiše

Tai va. Aš nuolat nusiperku katę maiše. Jau net baigiu priprast prie staigmenų. Apie kates tiek.

.

Šiandien nakvoju pas Giedrutę ir Monikutę. Seniai seniai to laukiu... :>>

.

O naujos pažintys yra gerai.

.

Jaučiuosi pavargusi visaip kaip. O nuo naujo telefono maigymo pavargo pirštai. Nepatogokas.

.

Gyvybę man palaiko mintis, kad tuoj atostogos, o po jų dar savaitę nebus Jurgaičio. Ramybė.....

.

"Duok alaus ir Mikis atsigaus!" Kažkaip užsifiksavo galvoje.... :D

C h e e r s !

Nuovargis. Mp3 tyli stalčiaus dugne - sugedęs. O kaip nesmagu užmigt tyloj... Šąla kojos ir rankų mažieji piršteliai (visi piršteliai šąla, jei atvirai, bet va tie bestijos - labiausiai). Užgriuvo kontroliniai, o aš tingiu dar bene daug labiau negu iki šiol... Gėda, bet tikrai tingiu. O apie tai, kokius jausmus (apart nepilnavertiškumo) man kelia matematika, aš geriau patylėsiu. Cenzūra yra cenzūra...

.

Ką tik suvokiau, kad VĖL pražiopsojau Hausą. Šūdas! Nū kaip aš taip?! Antrą katrą iš eilės! Galva mandagiai atsisako dirbt. O štai tėvai man neleidžia atsisakyt rusų. Ir pasakojimus rašys, ir kartu skaitys, ir namų darbus darys toliau, kad tik lankyčiau. Nū gerai...

.

Rytoj laukia pakartotinis vizitėlis pas dantistę. Po praeito karto imu jau net bijot. Ką jau padarysi. Kur kas labiau bijosiu, kai ryte reikės D.Š. paprašyt, kad išleistų iš savo Itin Svarbios Pamokos, kad galėčiau parašyt lietuvių testą. Tėtis tik purtė galvą ir prašyt nesutiko. Sako: "Ne, aš reikalingesnis šeimai". Blin... :D

.

Kažkas su didžiuliausiu apetitu suryja mano visut visutėlį laiką...

.

Kad jūs visi kiaulinai, tai ką dabar - jau susitaikiau ir nusiteikiau... Na bet kad aš neturiu ką apsirengt!... Nu po galais!...

Give Me a Reason

Viskas jau net iki koktumo aišku ir paprasta. Viskas po truputį tvarkingai rikiuojasi į tam tikras lentynėles, tam tikra tvarka - pagal dydį, spalvą, skonį, kvapą, šilumą, trauką, svorį ir reikšmę... Pagaliau. Pagaliau padėjus galvą ant pagalvio nebeužpuola milijonas minčių, abejonių ir sąmokslo teorijų. Viskas išsigrynino. Beveik. Bet kaip ir aišku - tu sau, aš sau, nes jei nenori, tai ir nereikia...

...

Meilė ir danties skausmas yra vienodi dalykai - abu praeina...

...

Taip, aš esu bjauri - man viskas labai greit atsibosta. Atsibosta dainos, jausmai, nuotaikos, rūbai, maistas, vietos, baldai ir net žmonės. Na ką aš galiu padaryt, jei ir pati jiems atsibostu? Bet jei tai nepatinka, nemylėk. Negraži, nežiūrėk. Nusišneku, neklausyk. Nemiela, nebūk. Logika čia paprastesnė, nei paprasta... :D

...

Gyveni ir mokaisi. Žmonės kas dieną iškrečia vis naujų nepaaiškinamų ir sunkiai protu suvokiamų dalykų... Beveik kasdien koks nors tereotipas dūžta į šipulius. Matyt, taip reikia?

...

Ar ne per daug pastaruoju metu juokiuosi? Neeeeeeeeeeee XD

Disco Boy

"Zuikis juokės, lūpa plyšo - du dantukai atsikišo..."

...

Ir mum taip tikrai nutiks, jei nenustosim taip isteriškai kvailiot mieste...

Jei ne iš juoko, tai kas nors duos į dantis...

Pvz tas vaikis, kuriam ilgai švilpėm ir mojavom,

arba diedas, kurio buldogėlis šiko prie tako, šalia optikos...

Yyyyyyyammmmmmmy..... :D

...

Viskas OK, tik laiko atžvilgiu jaučiu deficitą. Miegot visai nebėr kada.

Ir šiaip daug kam laiko tiesiog nebelieka, kad ir kaip man būtų gaila...

Aaaak.....

...

Kibos kečupo indelius naudoja jau kokia penkta karta (taip tarodo :D),

o koks ten kečupas teliuskuoja, tai nuspėt neįmanoma....

Bet tikrai ne Suslavičiaus.

Čiuju, Optima Linija perpila....

Transience

Prakeiktas laikinumas. Nieko, visiškai nieko nėra amžino, nepajudinamo ir neišnyksiančio...

.

Šakių šventės kaip visada net labai nekokios. Vaizdą kaip uždengt jau sugalvojo - užstato sunkvežimiais, įdomu kaip sugalvos izoliuot garsą...

.

Nesėkmių būta daugiau nei sėkmių (bet buvo verta):

.

1. du sulčių pakiukai ir abu kiauri (spėkim kur išbėgo sultys... taip! į rankinuką!)

2. nauji bateliai (tikrai taip! velniškai trina!)

3. šalta nors sutrūk.

4. visi su visais aiškinasi santykius.

5. ki ki ki!

6. šokiai stabdantys eismą.

7. 2 valandą nakties žvyruotas keliukas namolio... (ir dar daug kitų neminėtinų linksmybių)

.

O kam dabar lengva?

.

Išties baisu. Pasiklausėm "Rūri rūri", "Tu nuostabi, ne todėl, kad graži...", na ir kitų labai intelektualių dainų, bet nieko. O ryte paaiškėjp, kad du vyrukai iš "Tipo Grupės" žuvo važiuodami iš Šakių... Baisu, kai vieną akimirką matai žmogų, o kitą sužinai, kad jo nebėra... Per nugarą nubėga pagaugai, pasipurtai, pagaili ir pamąstai, kad tau gali taip būt, o randai primena, kad kartą vos nebuvo... Nesmagu pasidaro, oi nesmagu...

.

Birbyzini birbyzini plaukus, špakliuojiesi, iš spintos gilumos išsitrauki exkliuzyvinių šmutkių, o vardan ko visa tai?! Dėl girtų treninginių? Ne, ačiū. :D

.

Labanakt, vaikučiai :D

Go Go

Ilgai sėdėjau ir svarsčiau, kurį gi paveikslėlį iš mano sukauptųjų 740 išsirinkti.... Bet išsirinkti gerai, kad atspindėtų nuotaiką, kad iliustruotų savijautą. Ir dar ką nors. Štai džiaugiuosi ir grožiousi tuo, ką pasirinkau :D

.

Mano gyvenimas yra klaikiai beprasmis ir gal netgi tampantis vegetavimu. Šūdas su žibutėm.

.

mano gyvenime dar nebuvo, kad viskas susiklostytų gerai nuo A iki Z. Tiek jau to :D

Turbo

Vakar gavau 10 klasės atestatą. Baisiausiai iškilmingai. Metinių vidurkis - 8.7333333. . . Na ką aš žinau. Aš galiu geriau. Jei ne chemija ir fizika, būtų 9. Hmmm. Na, bet baigt be 6 - pažanga. :P

. . .

Po oficialiosios graudžiosios dalies tėvelių apsupty buvo siautulingas afterparty. Oriai. Povilo pirčiukė sunkiai sutalpino dalyvius, bet nieko. Kuo daugiau, tuo linksmiau. Ne visų matematiniai gabumai pasireiškė apskaičiuojant jėgas. Bet mes visi savi.

. . .

Kančios, Jurga, ir tik kančios. . . :D

. . .

Meilė yra meilė. Draugystė yra draugystė. Draugystė nėra meilė. Gal tik truputį. Tik kartais. O kartais geriau jau nereikia. . . . . .

Tai va.

. . .

Jei viskas gerai, tai greit bus laaabai gerai! Neilgai, tik savaitę, bet liux liux liux. . . :D

. . .

Kartais jaučiuosi beviltiškai. Klaikiai beviltiškai. Nes nieko nedarau. Nors labai reikėtų. Tiksliau darau. Bet matyt per mažai. . . Taip, tu teisi, aš bailė.

Tendencijos

Vis dažniau pastebiu vieną ryškią tendenciją - mane apsėdo kažkos sušiktas triperis, nes niekada nebūna taip, kad viskas būtų gerai. Nors pasisiusk. Gauni narcizą, tai mirtinai užstringa last.fm. Įsivedi internetą, tai atitinkamai į šipulius subyra mobilusis. Įsimyli, tai sužinai, kad alergenų tavo kraujyje tris kartus daugiau, nei pas normalų mirtingąjį, ir šiaip, kad tau turbūt galvą reikėtų nupjaut, nes ten nežinia kas yra. Nusiperki šunį, tai kur buvus kur nebuvus, pastimpa katė. Nusiperki naujus batus, suplyšta mylimiausi džinsai. Sužinai nuostabiausią žinią, tai apvagia. . . Na ir t.t. Norit tikėkit, norit ne, bet užkniso! Tik va, kovos su tuo metodo tai net nedrįst įsivaizduot. . . :>>

O Šiap tai viskas man gerai. Gyvenu ramiai ir užtikrintai. Pavasaris, debpresijos jau baigia praūžt (bent man). . .

Tik va, kartais tai, kas atrodė tobula ir nepajudinama iš įprastinės pozicijos, staiga subyra. POKŠT! ir nebėra. Ir tada atsisėdi tarsi po naktinio košmaro, nusibrauki plaukus nuo veido, atsimerki ir pagalvoji: "Ot velnias. O kas čia buvo? Jei buvo. . . Pala. . .". Tada nueini atsigert vandens ir gerdamas suki gavą. O vanduo padeda atrasti paprastą, bet genialų paaiškinimą - "Nieko nera amžino. . ."

Tai va. Taip jau būna. . . Aniaaa?