Ar visiems taip, ar čia tik man gyvenimas šokinėja nuo beprotiškai fantastiško iki tragiškai šūdino? Nežinau kas dėl to kaltas. Hormonai? Žmonės? Aplinka? Kubilius? Giminaičiai? Turbūt pati aš esu kalta. Kad užsimerkiu prieš tai, kas akivaizdu. Kad įsikimbu į tai, kas visai nepatvaru. Kad reaguoju neadekvačiai. Kad skubu. Kad klystu. Kad kvailioju. Kad kalbu daug. Kad aš esu aš. Bet gi stengiuosi... Hm. The more you care, the more you have to lose. :>
6 komentarai:
Taip ir man taip šokinėja. Kas dėl to kaltas? Kvaili, aplinkiniai žmonės. Man jau atsibodo kaltinti save. Yes, sir.
Joo, kitus kaltint man irgi labiau patiktų, bet kažkaip tada prisimenu, kad tą aplinką irgi + - renkuosi pati :))
Taip. Bet aplinka irgi kinta. Ir tie/tos, kuriuos kažkada pasirinkai galbūt jau visai ne tie/tos. Jeckau kleckau, gana tos tolerancijos...
Ja ja :D Čia žinai... Kaip ir su viskuo šiam gyvenime - išvesti teoriją, sukurti strategiją yra kaip 2 pirštus... O kai prienama prie praktinio taikymo dalies šūdas gaunasi :DD
Blogo temos spalvos tooookios neryškios, kad negaliu net perskaityti ankstesnio komentaro. Na gerai, gal su pritaikymu gyvenime ir sunkiau biškį, bet juk įmanoma. Aš jaučiu, kad šitą temą užmučinom iki galo.
Užsimaniau pokyčių :D Tai dar ne viską normaliai susireguliavau :D
Va va... Tai kas be ko, aišku, viskas yra įmanoma :D
Na, tokios temos gali būti tęsiamos iki begalybės. Su atitinkamu kiekiu alaus :DD
Rašyti komentarą