Taip jau atsitiko, kad ruduo šiemet atėjo rugpjūtį. Na ką gi. Susitaikysim ir su šita eiline gyvenimo neteisybe. No love. No joy. No life. Miegi, valgai, dirbi. Pyksti ir šaipaisi iš kitų, nes tik taip gali rasti ramybę "Ha ha ha! O tu dar didesnis nevykėlis, nei aš!" Oh, well. Kam dabar lengva? Ak taip, turbūt tiems, kurie turi normalius santykius, normalius gyvenimus ir normaliai santykiauja, bei normaliai gyvena. Bet ne tai užknisa labiausiai. Iki negalėjimo nervina tas faktas, kad aš nežinau ką aš darau blogai. Kai matai savo klaidą, kai tau ją parodo, tada gali daryti išvadas, sprendimus, kažką keisti, o kai stovi akligatvyje. Naaaa... Anyway. Beer is easy. Kaip gerai, kad ne visi išeina. Kaip gerai, kad kai kurie žmonės grįžta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą