Matrix

(c) Incredi

Regis ne taip jau ir lengva gyvent, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. . . O pats klaikiausias žodis, kokį tik pajėgiu sugalvot, yra Apsisprendimas. . . Sunku. O kam šiais laikais lengva?. . . :D

.

Gerti reikia dažnai, bet daug, o kas pavalgęs neparūko, tas didžiausias tinginys!!!:DD

Išmintis ne mano.

.

Naktį, kažkodėl, net menkiausi garsai pasidaro labai stiprūs, įtartini ir baugūs. Sunku užmigt, kai šuo ambrija ant kažkokio nematomo siaubo, kai šikšnosparniai prunkščia palėpėje, kai telefonas kaista, kai liūdna, kai pikta, kai nežinai ką daryt, kai nesupranti kas darosi visatai ir tau. . . Kai bloga nuo vienatvės, tėvų priekabių ir noro kontroliuot, kai užknisa stengtis kažką daryt, kažką gaivint, kažko siekt. . . Žmogiška, ar ne?. . .

.

Sušikta viskas yra, žmonės. Sušikta. Bet išsikapstysim, ar ne?

.

Ilgiuosi. Tavęs, jos, jo, jų, jūsų, mūsų, kažko, kažkur. . . Tik tiek, kad kaip sako vienas mano geras ir mielas draugas "Nebe tie laikai. . .". Ir keista, kaip laikas sugeba viską šitaip pakeist ir išmaišyt. . . Draugai tampa priešais, meilė pavirsta gailesčiu arba baime, nutrūksta ilgai puoselėti santykiai, iširsta amžinomis atrodžiusios poros. . . Kartais nesuprantu kokiu pagrindu mane ėda alkana sąžinė. . . O šiandien supratau. Užteko 10 minučių girto pokalbio ankstyvam ryte . . . Man gaila ir aš bijau. . . Štai kodėl. . .

.

Bijau pridaryt kvailysčių. O tai man ima grėst. . . Pažįstu save.

.

Įkrėskit man proto. Ačiū neišpasakytai.