Beveik viską, ką galėjau (turėjau), pasauliui jau atidaviau. . . Nelabai įsivaizduoju ko dar jam gali reikėt?. . . Nesijaučiu nei nusikaltusi kam nors, nei godi. Gal tik gyvenimo godulys man nesvetimas. . . Niekada niekam nepavydėjau nei savo, nei svetimos laimės. . . Gal ir be reikalo nepavydėjau. Bet Biblija juk liepia atsukt kitą skruostą. . . Ir iš viso, žmonės labai mėgsta, kai jais domisi, kai juos kažkas myli, rūpinasi. . . Bet patys nenori nei mylėt, nei rūpintis, nei aukot , atrodytų, visai neesminių dalykų. . . Teisybės nereikia ieškoti ten, kur jos nėra. . . Ir nereikia rašyt banaliai sopulingų įrašų į blogą. Bet ką jau padarysi, kad pasijuokęs turi paverkt. . . Taip. Yra dvi medalio pusės. Yra du lazdos galai. Yra du žmonės. Kuri pusė yra geresnė? Kuris žmogus yra geresnis? Kuri blogybė yra mažesnė? Kuris variantas mažiausiai skausmingas? Kuri fobija lengviausiai įveikiama? Kuri daina pati gražiausia? O kuri klaida bus esminė?. . . O kantrus išganymo laukimas duos vaisių?. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Kartais gal net nelabai reikšmingai atrodantis ir visai neįpareigojantis bendravimas gali suteikti nemažai palaimingos ramybės ir džiugesio. . .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą