Kvailoji

(c) Jeteng

Prarastos, iššvaistytos, pasmerktos nebūčiai dienos, valandos ir minutės. . . Kiek jų? Šimtai dienų. Šimtai tūkstančių valandų. Milijonai beverčių minučių. . . Skrupulingai veltui iššvaistytas laikas. Aš žinau, kad jo jau niekada nesusigrąžinsiu. . . Tik bėda, kad gyvenime ką nors padarai, o suvokimas apie tai ateina gerokai pavėlavęs. Iš paskos. Gal todėl ir bloga, todėl pikta ir gal todėl truputį baugu. . . . Savo kvailystes aš suvokiu po ilgo laiko tarpo. . . Gal ir taip. Gal tikrai geriau vėliau negu niekada. Gal todėl aš mažai ko gailiuosi. Gal ir gerai. O gal ir ne. . .

.

Nemanau, kad kas nors mano gyvenime pasikeis. Vos atsiranda prošvaistė, tuoj paaiškėja, kad ji tokia pat neapčiuopiama, kaip prieš tai, ir dar prieš tai buvusi iliuzija. . . Arba žmonės nežino ar aš jiems reikalinga. O aš nežinau ar man jų tikrai taip reikia, kaip aš galvojau. . . Kai nėra progreso, tai ir pradinis entuziazmas išgaruoja. . . Ar ne taip?:)

.

Nušaukit mane už mano užsispyrimą ir neišpasakytą kvailybę. . . Miškas jums padėkos. XD