Ak, na kodėl mano sapnai tokie realistiški? Pabudus net liūdna pasidaro, nes realybėje nėra taip. . . Whyyyy? Reikia arba nustot sapnuot, arba liautis pabudinėt..
Vakar buvau pas Margaritą plenere. Zypliuos. Viskas super, jai sekasi puikiai, bet gerokai pašutęs meilus skulptorius, kuris vyresnis už mano tėtį, man įvarė truputį strioko, taip sakant. . . Brrr. Šiandien vėl teks ten eit, nes labai labai noriu pamatyt GJ. Tik va, bijau to diedo. . .
.
Abejonės. O jei?. . . Ar tikrai viską sugadinčiau?. . . O gal ne? O gal kaip tik?. . . Na beeet. . . Ak. Argi aš sprendžiu? Aš? Neee. . . Na kodėl viskas negali būt taip paprasta, kaip Holivudo filmuose?
.
Džiaugsmą keičia liūdesys, liūdesį vėl džiaugsmas. Natūralu. Drąsą keičia baimė, baimę - drąsa?
.
Kažkaip šio metu visiems liūdna. . . Ir man liūdna. . . Net labai. . . Ir nuo visko jau bloga. Ir vėl kilo noras į negyvenamą salą. . .
.
Gyvenime, aš tave myliu, bet ne kasdien. . .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą