2008 m. gegužės 16 d., penktadienis

Biskį truputėlį emo

Ką mąstyt? Suvokiau, kad veikiausiai viduje aš esu yyyyyyyyyyyymoooouuuuuuu. Be juokų. Aš net emo kampą namie turiu. Kietai ne? O be to - pjaustausi. Tik savotiškai. . . :D Na ok, gal ir nesu padori emo atstovė juodai dažyta ševeliūra, beeeet. . . . ;D
*
O jei jau rimčiau, tai nenoriu aš būt emo. Niekuo nenoriu būt. Man užtenka savasties. Manęs. takios, kokia esu. Man gerai, o jei kam nepatinka, tai jau jų problemos. Gali ateiti ir man tai papasakoti. Ir net kantriai išklausyčiau. Juk ir šiaip juk jau paaiškėjo, jog aš esu niekam tikusi, mėmė, kvaiša, savanaudė, ir su manim beveik nereikia skaitytis, nereikia kreipti dėmesio į tai, ko aš norėčiau ar kaip nors kitaip stengtis sugyventi. . . juk vistiek nepakelsiu ciongo, netrenksiu, neapsiverksiu, ir nieko vistiek nepasakysiu, tik nutaisysiu kvailą miną, nes esu pakanti draugė. . . Bet kai man yra blogai, mane būtinai ėda visi kas netingi. Net tie, kurie, atrodytų, turėtų mane suprasti, nes kažkaip jau net nebejuokinga. . . Nusibodo. . . Bet anyway. . .
*
Jei būčiau emo, tai pastarosiomis dienomis pjaustyčiausi atsidėjus. Nes šūdinai viskas yra. Ką aš dar galiu pasakyt ta proga?. . . Nuotaika išgaravo prieš porą dienų. Kažkur. Kažkaip. Nežinoma kryptimi. . . Be koordinačių. Atia atia. Nepasakė kada grįš, nei kur jos ieškot. Jokio adreso, jokios pavardės. . . Nieko. Kaip į vandenį. Ir gerai.
*
Šiandien susitikau su žmonėmis, kuriuos pamatyti troškau bene labiausiai - Gintarytė ir Giedrutė. Pagaliau nesijaučiau muse barščiuose. Buvo labai miela pasėdėt. . . ;>>
*

Komentarų nėra: