Kas yra kas?

Su dideliu liūdesiu širdy, ir dar didesniu akmeniu po kaklu, aš galiu pasakyti, jog nieko aš nežinau ir nieko aš nesuprantu. Nė kodėl žemė apvaliai pailga, nei kodėl mano akyse staiga apsivertė pasaulis. O tikrai, po galais, kodėl?!. . . Va, sėdžiu ir samprotauju. Nepasakyčiau, kad man sekasi samprotauti. Ne, tiesiog reikia kažkuo užsiimti. Negi blakstienas sakičiuosi. . . Nelabai būtų pravartu. . . O gal? Nepatinka man, kai lygtyje lieka nežinomųjų. Anonimiškumų visokių, slapukavimų, vyniojimo į vatą, kalbėjimo užuominomis, akių nudelbimo, temos keitimo, melavimo, baidymosi ir tiesos neigimo. . . Tik va yra bėda, kai ką ir pati darau. Ir gana intensyviai. Tad meskite į mane akmenį. . . . . .