Friday 13

Penktadienis. 13. Pilnatis. Fantastiška data! Ir ši ypatingoji data praslinko be jokių žymesnių nuotykių...

.

Išskyrus:

1) Penktadienis. 4 pamokos vietoj 7... Absoliutus gėris...

2) Apsipirkinėjimas su mama. Gėris.

3) Susitvarkiau namus. Pilnatvė! :D

.

Vis dažniau pati save nustebinu. Hmm. Nežinau kiek tai yra gerai... Nes ne visada šitos staigmenos malonios... Bet kiek galima sėdėt ausis suskliaudus? Bet stebinu save ne tik aš. Mane stebina ir aplinkiniai. Čia irgi pasitaiko ir pozityvių dalykų, ir negatyvių staigmenėlių... Tiek to. Love & Peace in the air.... :D

.

Trijų dienų savaitgalis... Sėdžiu apsipatenkinus... Ir niūniuoju Jason Mraz "I'm yours".... Oh Yeh, Baby!!!

.

Nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis? Man atrodo, kad 3. Bet tokie nedidukai... Tik kad ta mano neapykanta pasibaigia po penkių minučių... O kas blogiau: apatija ar neapykanta?

.

Kartais aš labai gailiuosi daugelio savo kvailysčių, neapgalvotų, nepasvertų, dešimt kart nepamatuotų poelgių, bet išsimiegu, palendu po dušu, atsisėdu ant palangės... Ir viskas pranyksta. Tiesiog... Tiesiog, taip turėjo būti... Ir gerai, kad buvo. Ir gerai, kad dar bus. Juk bus... :)

Icky Thump

Nepasakyčiau, kad išgyvenu pakilų gyvenimo laikotarpį. Vidiniai prieštaravimai draskosi tarpusavyje, įvairiausios naujienos ir nutikimai, verčiantys suvokt, kad nieko neįmanoma numatyt. . . Va, šiandien sužinojau, kad vaikinukas taip aktyviai simpatizavęs man per prosenelės laidotuves, yra mano dėdė. . . Senelio brolio sūnus. Aaaaaaaaaaaaaaaak. . . Na, bent jau galiu pasigirt, kad turiu aibę gražių dėdžių ir pusbrolių. . . :DD

.

Šiandien tikriausiai atvažiuos Gintarė. Super! :)

.

Senstu. Po truputėlį suprantu, kad man reikės nepaprastai daug titaniškų pastangų palikt savo namus ir savo šeimą. . . Savo tylą, erdvę, ramybę. . . Kaip?. . .

.

Šie metai, bent jau kol kas, puikūs. Ir dar laukia pora gražių sukakčių ir džiugių įvykių. . . :) Gyvenimas taisosi: buitis gerėja, būtis įgauna prasmę, svajonės pildosi, tai kas kažkada atrodė utopija, šiandien elementru. . . Tik po truputį jaučiu, kad man vėl ateina pokyčių metas. . . Ir šitai man neduoda ramybės. Neramu, nes kai paskutinį kartą viskas taip vertėsi, įskaudinau ir nuvyliau ne vieną žmogų. . . . O tai yra skaudžiausia. . .

.

Viskas visada būna taip, kaip turi būt. . . Vienaip ar kitaip. Ar ne?

Pasikiškeliakopūsteliaudamas

Na nejaugi 101 įrašiukas??? ;>> Ui, kiek nuo vasario pirmos pripliekiau čia, prisvaigau. . . Kiek visko pripasakojau, kiek širdies išliejau. . . kartais į temą, kartais nelabai. . . :D O ši diena, kaip diena - sunku keltis, lengva gyventi. Gal buvo kiek vėjuota, gal kiek vėsesnė, ir kontaktuoti su kitais planetos gyventojais man šiandien sekėsi ne taip gerai, kaip kitom dienom. Et. ;> Kai per pamoką būna labai nuobodu, imu planuoti ką reikėtų pažymėti čia (vis ne be reikalo laikas praleistas ;D), tik kaip taisyklė - aš visada pamirštu savo planus ir niekada neparašau to, ką planavau. O ir puiku! Ekspromtu gimsta patys nuostabiausi dalykai. Sakiau, sakau ir sakysiu taip. Vakar vakare su GJ surengėm pasibėdavojimo seansą. Palengvėjo, bet kartu ir pasunkėjo ant širdies. Kai išsikalbi visada palengvėja, bet atsiranda nesuskaičiuojama begalybė naujų klaustukų ir klausimų. Mirk - gyvenk. . . Nesuprantu aš kas man vis užeina. Gal čia paauglystė puola iš pasalų ir kanda savo bukais dantim man į kažkurį stuburo slankstelį, esantį kakle. O gal tiesiog tiesiu taikymu į miego arteriją (miego aortą, anot G.R. ;D). . . tad ir blūdinėju prisimerkusi, be fazės, pasišiaušusi ir mąsli. . . "Marš prie lentos, ir suskirstyk šį kuklų žodeliuką reikšminėmis žodžio dalimis, Manfreduk!" Anonime Anonime, o kur man pažadėtoji staigmena?!