Nuovargis. Visoks. Fizinis. Moralinis. Ir visoks kitoks, kokį man pavyksta prisimint šią akimirką. Ta stadija, kai norisi tik miegot ir zefyrų. Nes nebegali ir nebenori nieko kito. Tokie tie bakalaurinio ir asmeninių dramų kokteiliai. Laikas tirpsta, jėgos atitinkamai irgi. Niekas nedžiugina ir nepadeda. Viskas nusibodo, erzina ir piktina.
Čia gal pakaks butelio vyno ir ramaus tylaus vakaro sūpynėse. Po savaitės. Kai priduosiu darbą. O iki tol tai šūdai iki kaklo...
Aš taip myliu pavasarius, bet pavasariai nemyli manęs... Cha.
Ai, išėjau iš darbo. :3
Ai, išėjau iš darbo. :3
2 komentarai:
Nors tau dabar šūdas vyksta, bet rašai užtat labai labai gerai. Jei parašytum knygą, skaityčiau
Kažkada svajojau parašyt. Gal ir parašysiu! Ačiū :)
Rašyti komentarą