Nuo paskutiniojo įrašėlio praėjo nemažai laiko, tačiau situacija ne ką pasikeitė... Viskas lyg neblogai, nieko netrūksta, nieko neskauda... bet... Matyt, tas nesižinojimas ko noriu čia kaltas... .
Pas Monikutę buvo smagu :)*
.
O pasirodo, kad ir draugai gali pašikt...
.
Aną vakarą žiūrėjau roko naktis. Mama pareiškė, kad kol gyvenu jos namuose, į jokius festivalius galiu nesitikėt važiuot, nes ji pražiltų. Dieve dieve.... Cituoju "Kai būsi studentė, galėsi važinėt į tas orgijas. Kai iškruš koks purvinas metalistas....". Mano mama topinė!
.
Aš tikrai per daug išsisukinėju? :DD
.
Lauki lauki, o kai sulauki, supranti, kad persilaukei. Taip ir su tom Kalėdom...
.
Kodėl aš juokutė? Dėl to, kad laimingas žmogus? :D
.
Per kokią nuobodžią pamoką, kai sėdžiu ir bukai vėpsau pro langą, galvoje sukasi daug gerų minčių. Va, parašysiu tą, parašysiu aną... Bet kai reikia rašyt, šūdas gaunasi...
.
Ką aš žinau... Myliu jus visus... ;)*
4 komentarai:
del iskrusimo ten rimtas bajeris, nors iskrusti gali bet kur ir bet kada :D
Na ką aš jai ir aiškinau.... tuo labiau, kad aš negeriu ir su nepažįstamais į dideles draugystes ir tūsinimusis nesileidžiu...
mazai berasai :) blogaaai :)
Tai kad laiko nėra :(
O dar ir svaigt to paties per tą patį nesinori... :Dp
Rašyti komentarą