Eini per gyvenimą, kaupi patirtį... Ji kaupiasi kaupiasi, kaip dulkės po lova... Dulka... Žiūrėk ir pasensiu šitaip besid... bekaupdama patirtį. Aš labai dažnai visai nenoriu pasakyt nieko pošlo, bet aplinkiniai kažkaip perverčia, kad net pačiai gėda. Kaip su graikų riešutais šiandien. Dievaži, visai ne tai turėjau galvoj... :D Čia kaip su tais japonais vyrais... Hmmm... :D
.
- E, žiūrėk, čia to bičo mašina! Davai, užrašyk savo numerį!
.
- Aha, jau rašau...
.
- Kvaiša...
.
- Aš vinimi ant kapoto išraižysiu. Grantija! Tikrai paskambins! :D
.
Bet kažkodėl susilaikiau....
.
Ar man čia vienai taip pasiutusiai pavasario jau norisi? Ir anglų rašinys pavirsta 3 valandų katorga? (skype pertraukėlės..... :D) Ir iš viso... Užkniso... Why me?..... Guodžia tik mintis, kad kitą savaitę gausim tris dienas nachaliavų atostogų! Jė! Myliu tave, ŠM (suprask, švietimo ministre)!
.
Tai va. Matot kaip būna. Kai telikas kambary atsirado, ir kai mažasis Adomėlis (vis dėl to Adomėlis) įsiliejo į mūsų gentį, laikas kažkur ėmė dinginėt dažniau, nei įprasta... :D
.
Dėsnis: atšyla oras, pakyla noras..... :DD
.
1 komentaras:
Manęs čia nebuvo.
Rašyti komentarą