Taigi štai. Kuo oras pavasariškesnis, ne tik, kad į mokyklą žygiuot pasidaro baisi kankynė, bet ir miegoti man darosi vis sunkiau ir sunkiau... Net nežinau kas tiksliai mane kankina. Nežinau kaip paaiškint net sau. Bet kankina! Pavasarinis liūdesys ir ilgesys... Matyt. .
Po Andriaus laiškų nebegaliu žiūrėt jokių gerumo dienų... Negaliu... Ir močiutės be ašarų prisimint negaliu. Jos namuose nebuvau nuo tada, kai paskutinį kartą ten nuėjau dar su ja... Net artyn neinu... Reikia laiko...
.
Kuo žmogus arčiau, tuo santykiai sudėtingesni... Nors tiesą pasakius, ir 10.000 kilometrų tų problemų nė velnio nekeičia... :DD
.
Kaip nugalėt žieminį sąstingį? Kaip prisiverst daryt tai, ką reikia daryti... Et... Šiandien dar patingėkim..... :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą