Kas yra moteriška draugystė? Kokio ji tvirtumo? Kas jos pagrindas? Koks tikslas? Yra daugybė klausimų, kurie verčia kapstytis, verčia mąstyti ir juodomis nemigos valandomis neleidžia prarasti blaivaus proto likučių... Kartais man atrodo, kad pasitaiko magiško ryšio draugystės. Kosmoso energijos dėka sukurtos ir žemės traukos sutvirtintos žmogiškos draugystės. deja, kartais paaiškėja, kad šitos hipotezės neturėjo realaus pagrindimo. Kartais. Kartais nusivili žmogumi vien iš netikėtumo, kad jis nebuvo ar nėra toks, kokį pats susikūrei. O kartais priešingai. Tas, kurio niekada nevertinai, pasirodė be esąs ilgai ieškotas dėlionės gabalėlis... Kosmosas kaltas? Gal? Bet kažin ar tolimos planetos lemia mūsų žmogiškumą, mūsų jausmų proveržius ir emocijų skalę... Na, esmė paprasta. labai myliu savo drauges. Ir esu joms be galo dėkinga, nes tik tikras draugas su tavimi draugauja tave pažinodamas.
.
Nemanau, kad Saturno žiedus galėčiau kaltinti, kad po lygiai dviejų metų pertraukos jaučiu vėl tą patį gaivų brizą (labai tinkamas šiai situacijai vėjas), ir tikrai ne moterišką draugystę. Lygiai po dviejų metų pertraukos aš vėl jaučiu vidinę inerciją rašyti, kad mintys vėl noksta taip pat greitai, kaip tada.... O jau buvau pabūgusi, kad praradau šitą savo dalį... Todėl dabar labai bijau, kad šitas atgimimas gali taip pat staigiai pasibaigti, kaip ir prasidėjęs. Jei dievulis bus dosnus, paliks jį man ir per egzaminus.........
.
Gal ir kvailėju. Gal esu kiek per naivi savo amžiui... Gal tokie gūsiai ganėtinai kertasi su mano visai neromantiška prigimtimi (o gal ne tokia jau neromantiška?), tačiau kaip keista, kai žmogus net nežinodamas ir nieko nedarydamas, antrą kartą gali ištraukti iš gilios duobės.... Deja Vu.
.
Meskit į mane akmenį tie, kurie nėra darę kvailysčių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą