All We Need

Aiškinau sesei, kaip meilę gali pakeisti neapykanta. Kaip meilė deformuojasi, garuoja, vysta ir aušta. Aiškinau ir galvojau: "Bet po galais! Kaip?!" Kaip žmogus reiškęs bent pusę pasaulio, pusę gyvenimo ir be kurio tiesiog negalėjai įsivaizduot ateities, staiga tampa pasidygėjimo objektu... Būna... Graudu pagalvojus, į ką pavirsta žmonės, kokių dalykų pridaro... Paguoda tik tokia, kad nieko nėra visiškai juodo ar visiškai balto. Nothing is perfect. Nothing is pure. Yra nauja pradžia. Naujas šansas. Nauja galimybė susimauti arba pagaliau užbaigti nesėkmių ruožą...

Holly Crap!

Pim pirim! Gyvenu visai kitokiomis nuotaikomis, nei gyvenau rugsėjį ar spalį. Ne veltui mėnesį pradėjau gerai! Totalus relaxas ir vis auganti meilė šitai gausiai viv'ų šeimai... iš tiesų, keiksnotą baraką imu laikyti savo namais, o tie, į kuriuos pirmom dienom žiūrėjau nepatikliai, dabar yra patys artimiausi ir laukiamiausi. Paradoksalu. Pastarąją savaitę gyvenau kaip tikra bohemiška studentė... Ir meluočiau, jei sakyčiau, kad tai nėra velniškai smagu.... :D

.

Blogai yra būti kvaila, pavydžia ir nepatiklia boba. Blogai yra, kai autobuse tave užpuola exhibicionistas.

.

Gerai yra puikiai atšvęsti Monikutės pilnametystę. Gerai yra švęsti su draugais. Švęsti yra gerai! :DD

Cry Me a River

Žmogus pradeda savo gyvenimą verksmu, verkia gyvendamas tą gyvenimą, ir verksmu tą gyvenimą dažniausiai užbaigia... Vieni verkia daugiau, kiti mažiau. Vieni verkia dėl visų niekų, antri ašaros neišspaudžia net iš didelio skausmo... Verkiam viešai, verkiam pasislėpę, verkiam ant draugo peties, per televizijos šou, parduotuvėje, teisme, kapinėse... Ir kai pagalvoji, ašaros dažniausiai priimamos geriau, nei juokas. Negalima juoktis iš nelaimių, iš to, iš ano, iš trečio.. O kodėl negaliu juoktis iš savęs? O iš tavęs? O iš jo? Kodėl negalima vietoj raudų iš to pasijuokti ir palengvinti savo pačių vargą paprastai ir neskausmingai?.. Verkti mokame jau gimę. Juoktis išmoko gyvenimas. Cha.