![](https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiTo5pt-e5QQ2seKAmWECW037xPvKQrp0OsmGbClg4Ql2r0pAB_XIIxN6OEnF2CxKhlcf9M6PeR00yVGpF3QZVipnmHp_UpgPEoMs3urKK8tQroUR50dcxSA3FV41lEqzSDaFX-C9lZSg0/s320/red_sky_at_night____by_mevsmadonnavselvis.jpg)
Skrendant kažkuriame keistam sapne
Žemė liko galbūt per daug toli.
Svajonėse ar tu tada matei mane,
Tai buvo vėl svaičiojimai apie tave.
Ir nieko nieko panašaus į šį pasaulį,
Ir nieko nieko, kas primintų blogas mintis.
Ir nieko nieko panašaus į sutryptą meilę,
Ir nieko nieko panašaus į tavo akis.
Kai bėgau, bėgau debesų takais,
Galbūt atitrūkau šiek tiek per daug.
Kaip rasti tai, kas tęsiasi amžinai?
Tu man leidai, o gal privertei likti aukštai.
Kur nieko nieko…
***
[Buvo liūdna. Klausiau Mamontovo. Tada pasidarė smagiau. Gražu. . . :)]
1 komentaras:
Foje 4ever (čia ne į temą) :)
Rašyti komentarą