Šeštadienis. Vos neapsiverkiau, kai ėmė žviegt žadintuvas... Bėt ko nepadarysi dėl kilnaus tikslo... 20 minučių ir mes jau Kaune. Stebuklingai greit nuvažiavom... Akropolyje gali sutikti pusę Šakių... Nuo budinčiosios iki kažkada buvusių varpistų... Margos vitrinos, šurmulys ir atotrūkis nuo pilkos rutinos pakėlė nuotaiką. Mintis važiuot prie Kauno marių buvo labai gera... Visada mėgau vandenį... :>> .
Paminėjom Gabrieliaus įžengimą pilnametystėn. Valio! Valio! Valiooooo!
.
Pastaruoju metu įtartinai susiduriu su stulbinamais žmonių panašumais... Kažkas čia jau necharašo.... ;D
.
Žinojau, kad dvyliktoj klasėj bus sunku, bet kad kartais šitaip dusins visi, tai netikėjau... ir dar tas žinojimas, kad pavasarį laukia didžioji kulminacija - egzai... Žodis "žiauru" skamba gerokai per švelniai... Na nieko. Ištversiu! Gi aš Šamanė... Rastamanė... :DD
.
Eina šikt. Kai kurie dalykai mane vis labiau ir labiau biesina, jei atvirai...
.
Planai planais, o kaip bus, tai parodys gyvenimas... Vien mano gerų norų neužtenka, kaip matau... :P
3 komentarai:
Svarbiausia teigiamas nusiteikimas ir fantazija (pavyzdžiui tokia, kokią šiandien pademonstravau per anglų: dramblys išsigando pelės)... :D
Ne, nu tu tai išvis kenčiukė esi.... ;DD
bet aš pasitaisiau - "pelė ieškojo sūrio" ;D
Rašyti komentarą