Turbūt pirmą kartą per pastaruosius penkis metus laukiu Kalėdų. Priežastis paaiškinti sunku... Bet nuoširdžiai džiaugiuosi girliandom ir visu tuo kalėdiniu marazmu, kuris kiekvienais metais visu užpuola tarytum iš pasalų... Blaškosi visi ir isterikuoja, lyg šventės būtų didžiuliausia staigmena..
Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užsilips... Labai dažnai vaidinam visažinius ir visagalius. Ir pamirštam, kad pasaulyje egzistuojame ne tik mes ir ne tik mūsų tiesa. Pamirštame žmogiškąjį faktorių. Lengva mėtyti akmenis į kitą, kai užsimerki prieš savo klaidas...
.
Sapnuoju ir sapnuoju. Keistus dalykus... Apie kuriuos visai neglavoju. Tai paneigia mano sapnų teoriją... :>
.
Tikiuosi, kad tai neprasideda iš naujo. Nors kad patyliukais nesu patenkinta ir nesakau.
.
Dažniau šypsausi? Nejaugi? Mano nuotaika puiki? Niekada nebūčiau pagalvojus! Vaikštau išsišiepus? Ką jūs sakot.... :D Ne be priežasties gi... :P
2 komentarai:
Manau turetum ishleisti knyga, idomios mintys... ir kokios artimos...
liudesys persekioja kaip ikyrus sheshelis, ir nieko naujo nepasako ir nieko gera nezhada...
laime, kaip dievas, vis suabejoji, ar tokia yra, ar tik ishmislas silpnu butybiu, ieshkanciu butybiu...
Labai labai smagu ir miela, kad tau patiko ;) Bet nežinau ar sugebėčiau parašyti knygą. Nors tikrai norėčiau. :>>
Liūdesys ateina ir praeina... Tik mes esame linkę blogus dalykus sureikšminti ir skųstis, o gerais dalykais dalintis visai nesiskukubinam.... :>>
Rašyti komentarą