2008 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis

Mama Africa

Viskas. Sergu. Mane apsėdo. Mane apsėdo Afrika. Ir man Afrika rūpi net labiau už Jamaiką, Indiją ar Japoniją. Net už Naująją Zelandiją! Sunku patikėti, bet taip jau yra. Ir dabar visaip vartau savo gyvenimą ir galvoju kaip man ten nukakt? Gal kaip nors kur nors įstot, kad galėčiau ten išvažiuot? Iš pradžių trumpam - pažiūrėt ar man ten iš tikro patinka, ar galiu ten adaptuotis. . .
.
Bet kažkodėl, kažkurioj smegenų žievės raukšlelėj (kurių nėra taip jau daug), manau, kad tai liks dar viena didele ir gražia svajone. . . Hmm. . . Ir kartais pikta, kad negimiau tokia arši ir kovinga kaip mano sesuo. Mano sušiktas taikumas man užveria daug kelių. Bet ką jau padarysi. Yra kaip yra, o kol kas aš galiu gyvent šituo naujai atgimusiu troškimu. Bet įdomu, ar aš tikrai ten ištverčiau? Juk tai, ką perskaitai keliautojo knygoj ar matai per žydrą TV ekraną - toli gražu dar ne viskas. . . Žinau žinau. . .
.
Žmogus negali pasirinkti kur, kaip, kada, koks ir kam gimti. Paprasčiausiai negali.
.
Aš sentimentali ir viską sureikšminanti kalė? Na ką gi, tebūnie!

Komentarų nėra: