2008 m. rugpjūčio 2 d., šeštadienis

Superman, where are you?

Viskas vyksta lyg taip ir turėtų būt. Pagal planą, pagal užmačias, pagal nuojautas ir norus. Iliuzija. Nė velnio. Viskas vyksta taip, kaip turi vykt. Ir nė centimetro į šoną, kad ir kaip to norėt galėčiau. . . O kas keisčiausia - man ne liūdna, ne pikta, ne neramu. . . Jau nebe.
.
Vakar iki 4 ryto kalbėjom su Viktorija. Sese. Sesė yra sesė. Gal papasakojau ir per daug, negu jai reikia žinot apie kai kuriuos gyvenimo etapus, bet tiek to. Sakė, kad aš kvėša. Nematau to, kas šalia, o dairausi į paskutinius lodorius ir psichus. Ok ok. . . Aš niekad ir nesakiau, kad mano gyvenimo logika nepriekaištinga. . .
.
Pirmą kartą per pastaruosius du mėnesius pabudau absoliučiai rami. Balkone išgėriau puodelį kavos, palaisčiau gėles, įpyliau šunims vandens, paglosčiau katę, pamojavau močiutei. . . Ir viską dariau galvodama tik apie tai, ką darau. Nesukau galvos dėl jokių kitų nesąmonių ar globalinių problemų. Tiesiog lengva ir paprasta būtis. Tik tiek. Ir man gera. nebereikia į negyvenamą salą. . .
.
Nežinau kas čia darosi, bet bent pusė naujienų šiuo metu mane išverčia iš klumpių ir priverčia kaip reikiant apšalt. . . Super :D
. Lyja. Na ir puiku.

Komentarų nėra: