YMCA

Vombatė išvambėjo pagaliau. Dieve, kaip neįtikėtinai gera, kai niekas už sienos nespjaudo skreplių į kriauklę, netrepsi nuo ankstyvo ryto ir visą dieną neklykauja, kaip policijos sirena... Niekas nešnopuoja ant maisto, nelandžioja po spintas, neprisiknisinėja su nesąmonėm... Visi lengviau atsipūtėm, kai ryte įsodinom ją į autobusą (iš tėčio veido, kai tempė jos 10 krepšių, matėsi, kad jis mielai ją būtų išsiuntęs į Antarktidą). Močiutė tai močiutė, bet kad ji yra pasiutus boba, tai žino visi. Ir nežinau kokio laimingo atsitiktinumo dėka mano mama charakteriu absoliučiai nepanaši. Tik sesė... Na ir dar bijau, kad mano vaikai į ją neatsigimtų (neduokdie!)...

.

Mama vakar sugebėjo tobulai sušikt nuotaiką:

.

Mama, ryt noriu pasilikt Šakiuos, na kol fačiui treniruotė.

O ko?

Noriu pabūt su Giedrute ir Monikute.

Tik nepradėk valkiotis vidury savaitės! Nirko nežinau!

Mama, tai man jau nebegalima turėt draugų?

Atsibūni su jais!!!

Kada?

Kaip tai kada?! Maskatuoji ištisai po visur!

A. Ačiū.

Tau ryt sunkios pamokos. Jokių Šakių.

.

Nenorėjau rėkt ir trankyt durim. Gal ir man apnėštėt? Gal tada galėčiau normaliai gyvent?

.

Vienu žodžiu. Beviltiška...

.

Ir sėdžiu šiandien persiraukus kaip naginė. Fizinį darėm 3 panos ir 4 bernai. iš 29. Rodiklis, ne? Per antrą pamoką su Margarita prakrykštėm gyvenimiškom temom... Prisiminėm meiles hipius, šiaip meiles, meiles, mamas, draugus... Negaliu išsimiegot. Niekaip. Kažkas kažkur kažkam yra negerai. Ir aš jau nujaučiu kam...

.

Kodėl taip sunku apsispręst?... Gal dėl to, kad aplinkinių nuomonė yra kiek kitokia nei mano?... O gal kaip visada - bloga nuojauta? O gal tik pirmas įspūdis? Tiek to...

.

Dievas norėjo sukurti žemę per 10 dienų. Chuckas davė jam 6.