Isteriškas varlių kvarkimas užgožia beveik visus nakties garsus. Laikrodis rodo, kad jau gerokai po pirmos. Naktis, šalta, akys merkiasi, bet galvoje tarsi be pasigailėjimo vanojamas būdnas... Dun dun.... Dun dun... Dun dun... Plyšta galvelė... Kai tvenkinyje gyveno lydeka, varlės nebuvo taip išnaglėjusios. Bet amūrų jos visai nebijo. Pernai naktimis girdėdavau ir šikšnosparnius, ir voveres, ir gerves, ir kiaunę pastogėj, ir laštingalą... O šiandien - tik varlės. Ir būgnas galvoj.
.
Girdžiu ir telefoną kišenėje. 16 praleistų skambučių. Tu kantrus. Bet aš dar kantresnė.
.
Sėdžiu ir galvoju... Ar ir jūsų visi norai išsipildo jau po laiko?...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą