Pievos
Pievos...
Sodriai žalios...
Besidriekiančios iki tamsaus ūksmingo miško...
Pievos...
Su daug karvyčių, kurios iš aukštai atrodo kaip baltos, alkanos boružės, tingiai atrajojančios, panardinusios kojas į švelniai kvepiančią, rausvai žalią dobilieną, šiltais liežuviais vangiai glemžiančios jauną žolę...
Ir protarpiais pakeliančios savo raguotas galvas, kad pakalbinantų viena kitą švelniu „MŪ“. . .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą