Kiaurą rudenį ir žiemą aš laukiu pavasario. Tartum kažkokio palaimingo išganymo. Kaip stebuklingo laiko, kuris atgaivins, paguos, nuramins... Nežinau kodėl, bet pavasaris man kaip tik tos laukiamos euforijos ir neatneša. Greičiau staugiantį ilgesį ir nemigo naktis... Visada sakydavai, kad aš kuoktelėjus. Raukiausi, bet kažin, ar labai klydai... :D .
Tiesiog... Viskas ne taip genialiai paprasta, kaip rodo filmuose. Ne taip gražu. Realybėje daug dažniau gauni stiprų spyrį į užpakalį, nei netikėtą likimo dovaną. Ir labai gerai, jei tas spyris, tik paskatinimui. Tai, kas tavęs nenužudo, padaro tave stipresniu. Turbūt. Bet reikia užsiaugint storą skūrą.
.
Atsibrozdino močiutė. Bjauriai meluočiau, jei sakyčiau, kad pažįstu ką nors įkyresnio už tą moteriškę..
3 komentarai:
kaip Houmeris sako: - Pasenusi mesa :D
Ta MOTERISKE ;DDD
Šiuo atveju Houmeris dar pridurtų DOOOOOOOOH!!!!! :DDD
mama sakė "ta boba".... :D O žinant, kad močiutė yra mamos mama.... :D Išvados pačios peršasi.... D
Rašyti komentarą