Nepasakyčiau, kad išgyvenu pakilų gyvenimo laikotarpį. Vidiniai prieštaravimai draskosi tarpusavyje, įvairiausios naujienos ir nutikimai, verčiantys suvokt, kad nieko neįmanoma numatyt. . . Va, šiandien sužinojau, kad vaikinukas taip aktyviai simpatizavęs man per prosenelės laidotuves, yra mano dėdė. . . Senelio brolio sūnus. Aaaaaaaaaaaaaaaak. . . Na, bent jau galiu pasigirt, kad turiu aibę gražių dėdžių ir pusbrolių. . . :DD.
Šiandien tikriausiai atvažiuos Gintarė. Super! :)
.
Senstu. Po truputėlį suprantu, kad man reikės nepaprastai daug titaniškų pastangų palikt savo namus ir savo šeimą. . . Savo tylą, erdvę, ramybę. . . Kaip?. . .
.
Šie metai, bent jau kol kas, puikūs. Ir dar laukia pora gražių sukakčių ir džiugių įvykių. . . :) Gyvenimas taisosi: buitis gerėja, būtis įgauna prasmę, svajonės pildosi, tai kas kažkada atrodė utopija, šiandien elementru. . . Tik po truputį jaučiu, kad man vėl ateina pokyčių metas. . . Ir šitai man neduoda ramybės. Neramu, nes kai paskutinį kartą viskas taip vertėsi, įskaudinau ir nuvyliau ne vieną žmogų. . . . O tai yra skaudžiausia. . .
.
Viskas visada būna taip, kaip turi būt. . . Vienaip ar kitaip. Ar ne?
2 komentarai:
Palygink pirmos pastraipos pirmą sakinį su ketvirtos pastraipos pirmais sakiniais :)))
Geros dienos tau palinkėjo Margarita. šypt...
Metai, bendrai paėmus, ganėtinai geri, bet šitas laikotarpis (pora mėnesių), man ne pats geriausias dvasinės savijautos prasme. . . . :)
Gal taip ir vertėjo parašyt. :D
Ačiū, Margarita ;)
Rašyti komentarą