Turbūt

Giedrutė išvažiavo, bet parą laiko galėjau pasidžiaugti jos gera aura... Tik dabar namai atrodo tušti. Vienatvė grįžta ir vėl smelkiasi net į pačius kaulus...

.

Kažkodėl kiekviename gyvenimo žingsnyje desperatiškai stengiuosi išvengt banalybės. Nepavyksta. Vengiu kritikuot kitus už tai, ko pati tobulai nepadarau. Nesiseka. Mėginu egtis šaltai, apgalvotai ir teisingai. Visiškas fiasko.

.

Pasiilgau jausmo, kad pilve plevena kažkokie burbuliukai, kai dreba keliai ir tirpsta rankos. Nors nepasakyčiau, kad seniai taip buvo... Tiesiog pasiilgau to žinojimo. Ir jausmo, kad esi reikalingas.

.

Kaip norėčiau suprast kai kurių žmonių mąstyseną! Kažin ką atiduočiau, kad man kas paaiškintų jų veiksmų sekos logiką... Na tiek to. Laikas parodys.

.

Jaučiuosi išsekusi. Turbūt nuo minties, kad atostogos jau kaip ir baigiasi, o aš absoliučiai nieko nenuveikiau, ką nukeikti planavau!... Košmaras. O energijos neturiu visiškai. Jaučiuosi kaip prikimšta pjuvenų...

.

Šiandien Helouvynas. Ople. Buvau visai pamiršus, kad toks dalykas egzistuoja... Na o koks galų gale skirtumas, jei mama liepa tupėt namie, kad ir kas kur bekviestų, ir ką besiūlytų, ir kaip aš norėčiau... Beviltiška. Aš iš šitų plieninių tėviškumo ir motiniškumo gniaužtų ištūksiu turbūt tik kai ištekėsiu. Hmm...

.

"Miego Mokslas" man patiko. Šiza. Bet geras. Savotiškas. Trenktas.