It's rain again

Ot ir nenorėk tikėt nuojauta... Ot ir neklausyk mamos... Ot tau, boba, ir devintinės. Shithappens all the time. Tik kartais labiau, nei paprastai. Pora savaičių šoko terapijos. Why me? Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. :)

True real life

Kartais atrodo, paimtum ir padėtum ant stalo savo širdį. Inkstus. Ar kepenis. Nusinertum odą. Bet ką. Kad tik neliktų nieko neaiškaus ir ne taip suprasto. Kad tik viskas būtų gerai. Nes ne viską gali pasakyt. Ne viską pavyksta perteikti taip, kaip yra. Žinoma. Paslėpti galvą smėlyje yra paprasčiau...

Waster

Kaip mano gyvenimas atrodytų šiandien, jei ne kelios smulkmenos, kelios kvailystės, jei ne keli staigūs ir žūtbūtiniai sprendimai?..

. .

Skambutis paryčiais. Vėl ta pati plokštelė. Kylantis pyktis, kraujospūdis ir graudulys... Kartais praeitis įsisega pikčiau, nei dėlė. Ir nuleidžia gerokai daugiau kraujo....

.

Bėdos po vieną nevaikšto. Tą mes žinom seniai.

.

Užanty sunki ir negera nuojauta...

.

.

.

Atsigulu, užsimerkiu ir viskas, ko šią akimirką noriu, yra smėlėta pakrantė, balta saulė ir sūrus jūros vėjas.

F a r e w e l l

Kaip gerai mes išmanom gyvenimiškas teorijas, kokie puikūs strategai esame... Ir kokie netikę praktikai. Kiek daug dalykų lieka nepasakyti. Kiek daug visko nepadaryta. Kiek iššvaistyta laiko, progų ir šansų... O kaltininkų paieškos užsibaigia ties senu veidrodžiu ir pirštu nukreiptu į savo atvaizdą jame. Nieko aiškaus. Nieko apčiuopiamo. Tik daug klaustukų. Ir apmaudas, nes eilinį kartą nepadarei, ką galėjai.

.

Džiugesį dažniausiai vainikuoja ašaros. "Verk verk, mažiau myši".

.

Yra naujienų, kurios tiesiog išmuša kietą pagrindą iš po kojų. Kai netenki artimo žmogaus, visai nebesvarbu ar žinojai, kad tai tik laiko klausimas, ar ne, bet pasijunti lyg mėsmalėje. Aš niekada nepamiršiu tavęs, mano mylimas sielos broli. Niekada nepamiršiu ką man pasakei paskutinį kartą... Nieko nepamiršiu.

Laimė kartais būna su barzda ir guli šalia

Walking On The Moon

Daugelis dalykų gyvenime yra pervertinami. Kaip pvz. naujausias Aronofskio filmas "Juodoji Gulbė". Nežinau ko pritrūko. Bet jei filmo metu eini darytis arbatos, tikrint fb ir ieškot kremo ir žvilgčioji į laikrodį, tai matyt juosta nėra tokia jau įtraukianti, kaip derėtų tokio lygio kinui.

.

Kelintą naktį ilgai guliu ir spoksau į tamsias lubas. Nesimiega. Užtat mąstosi. Šiek tiek gailiuosi, kad atmintis dyla. Liūdna, kad tiek geri, tiek blogi prisiminimai praranda savo aštrumą... telieka šešėliai iš pirmų meilių ir blankūs atvaizdai kažkada pažinotų žmonių... Bet gal sunku būtų išlaikyti sveiką protą, jei visi praeities momentai keliautų kartu...

.

Kantrybė - dorybė. O kai nori ir tiki, viskas įmanoma. :*

.

.

.

Įdomūs žmonės... Sorry, bet aš nemanau, kad tikslas pateisina priemones...

Principe Taip

Bevalė aš, prakeikta bevalė. Kaip nepramiginėt pirmų paskaitų? Kaip pasidaryt informatiką? Kaip išmokt ekonomiką? Kaip laikytis dietos? Kaip mesti žalingus įpročius? Kaip taupyt? Kaip įvykdyt visus pažadus? Kaip laiku eiti miegoti? Kaip? Kaip? Kaip? Kaip? Kaip? KAIP?

.

Paprastas atsakymas: niekaip. Nieko čia nepakeisi. I'd rather be hated for who I am, than loved for who I am not.

.

Kai pasiseka, prisapnuoju gražių sapnų. Kai nepasiseka, nesapnuoju nieko.

Ir šiaip, gyvenime man dažniau sekasi, nei nesiseka. Kol kas.

.

Labiausiai džiuginantys dalykai pavasarį yra saulė ir tulpės.

.

Aš - profesionali švaistytoja. Laiko. Pinigų. Sveikatos. Reputacijos. Garbės.

Aš galiu būti pikta. Galiu būti nepatenkinta. Galiu būti kvaila. Galiu net nedėkinga pabūt.

.

Bet. Jums, mano mylimiausi, su kuriais galiu per naktį kalbėt apie bet kurį bet kurio galo galą ir bet kurį pragaro ratą, man nebūtų gaila nei abiejų inkstukų.