Ramuma

Šiandien eidama atnešti sulos, kuri pradėjo sunktis iš seno klevo, supratau vieną gyvenimo toli nuo civilizacijos, nuo žmonių ir kitų dalykų, be kurių gyventi negaliu, pliusą. Tai pavasario vakarai. Sunku paaiškinti, ką reikškia, kai išlėjus į lauką tave tarsi aplieja tūkstantis paukšių balsų. Nera vėjo, tyliai gęsta saulė. Na tiesiog reikia tai pajusti. . . :>>

*

Ramuma. *

Kiekvieną kartą klausydama Kernagio, aš suprantu, koks nuostabus tai buvo Žmogus.

Muzikos diena

"No woman no cry. . ." ir tė tė ir pė pė. Šiandien visą dieną klausiau muzikos.

*

Klausiau, siunčiau, tvarkiau, rušiavau, dėliojau, skirsčiau, tryniau, dalinau, perkėlinėjau, visus 18GB. . . Nusikaliau. Tiksliau akys pavargo. Vis dėl to blogis tas kompas. . . ;>> Ir taip dar liko begalė darbo. . . dar liko diskografijų tvarkymas. . . Mėgsu, kad tokie dalykai būtų preciziškai sudėlioti. Mėgstu tvarką. Jėpa.

*

Vaaaa.

*

Šiandien buvo Bob Marley, Kernagio, Pink Floyd, Arctic Monkeys ir Dire Straits diena. . . Jėėė :D Jaučiuosi puikiai. Vis dėl to muzika gali daryt stebuklus psichikai, nuotaikai ir savijautai. . . ;>>> *

O štai ryte pas mane buvo sesės GJ ir MJ. Planavom, kad keliausiu su jom Šakiuosna. Į iškylą. Kur tau. . . Mama buvo nepalenkiama, nesukalbama ir neperkalbama. . . Tad likau džiunglėse. FUN.

Amen

Eilinė graži diena. Eilinė gera diena. Eilinė laiminga diena.

Eilinė diena žemėje, neatnešusi nieko naujo ir nieko seno neatėmusi.

Tropikana

Jėpa! Nuotaika - permaininga kaip oras. Vieną minutę baisi pūga (vos ne šiaurės ašigalis), o kitą - šveičia saulė (Tropikana). Šiuo metu nuotaika puiki. Mat kol laukėm mamos prie gimnazijos, sutikau net keturias mielas drauges, kurių buvau nemačiusi nuo neatmenamų, regis Nojaus arkos, laikų ;>> Ilgiausiai kalbėjau su Giedrute ir su Gintaryte. O Minikutė ir Milenutė atbėgo tik pasisveikint. Bet buvo labai smagu pamatyt pasiilgtus veidus. :>>

Ką čia dar papasakojus. . . Vakar atsigirdo senas draugas. Buvo labai geras draugas kažkada. Bet pastaruoju metu kažkaip buvo prapuolęs iš horizonto. . . :D Na gal vėl viskas grįš į senas vėžes. Matysim.

Andrius tyli jau savaitę. Imu panikuot. Aš nežinau kaip jis jaučiasi ir pradedu labai smarkiai nerimaut. . .

Už lango fantastiškai sninga. . . Seniai nemačiau taip gražiai sningant. . . Kiemo klevai ir žalios sūpynės pamažu bąla. Gražu gražu. . . :P (O aš vis dar neturiu fotiko. Tėtis žada. Jis daug ką žada.)

Dabartis

Na ką aš galiu pasakyt, tautiečiai. . . O gi nieko gero. Nė tuo labaiu, nieko protingo. Kas be ko. . . :> Dabartis yra tokia, kad pati sau darau problemas. Dažniausiai iš nieko. Ir be priežasties. iš neturėjimo ką veikt. Tikriausiai man reikėtų kuo nors užsiimt. Turėčiau kur dėt energiją ir šiaip. Taigi.

Vakarykštė vakarienė

Vakar:

Pirma mintis - šūdas. Antra- tokia pati, kaip pirmoji. (Regis per dažnai ši mintis mane lanko. . .) Dar šmėsteli "ką aš darau?", "kam to reikia?", "kas iš to išeis?", "Prisižaisiu", "kodėl aš to siekiu?". . . Tiek tų pagrindinių minčių. Tik tiek.

*

Netikėtai el pašlo dėžutėje raptikau senus laiškus. . . Ir tada susimąsčiau: o kas yra meilė? Blizgantis šūdniekis valentino dienos proga? O gal sms pilna :**********? O gal "ka tju, zjuijkji?" . . . Velniai griebtų. Aš tai atsimenu kiek kitaip. . . Tylus bučinys į kaktą, šaltą vasaros vakarą. Slapta šypsena. Kaštas delnas. Eilėraštis "Tau vienintelei". (Ak taip. Kaip ir kitoms tavo Vienintelėms). Tyla ir kažkoks tvankumas aplinkui. Paprasta ir gražu. Taigi. Tik tiek. regis paprasčiau nei nebūna. . . Arba kasdienis rūpęstis. Laiškas, net jei nėra jėgų rašymui. . . . . . Tai yra meilė. Tikriausiai. Arba kažkas, turintis mistišką panašumą į ją. . . :>>

*

Deja visi gražūs dalykai baigiasi greitai. Ir ganėtinai negražiai. O šiandien visas tokias meiles galima prisiminti su ironiška šypsenėle. Be akmens užanty. Be baimės. Be liūdesio. Ir gal net be ilgesio. Tiesiog su palengvėjimu. . . Viskas pasimiršta. Ir atsiranda pakili tuštuma. Kažkam kitam. . .

*

Juokinga. Bet žmogiška. Banalu. Bet juk beveik visi gražūs dalykai yra banalūs. . .

*

Filosofija vakarienei. . . :P

Man labai patinka

Heh. Per atostogas taip nieko neveikiau, kad baisu papasakot. . . A, tiesa, susitvarkiau kambarį. Iš pagrindų. Nauji baldai, nauja tvarka. . . Viskas pagaliau atranda savo vietas - paveikslai ant sienų, rūbai į spintą, knygos į lentynas, šūdniekiukai į stalčiukus. . . Na ir taip toliau. Tik galvoje tas pats chaosas. Taigi. Perskaičiau truputį knygos. Pažiūrėjau keletą filmų. Vienas geras. Pusšimtis - kvailystės. . . Ant visų rėkiau. Ant visų pykau. Kai kurie pyko ant manęs. Tik supratau vieną dalyką - aplinkiniai žmonės dažnai dėl manes stengiasi daugiau, negu aš dėl jų. Ir pasijutau kiek nesmagiai. . . De javu. . . Tai mane aplankė ir vėl. Ir aš nežinau ką daryt. . . Man labai patinka avys. Tikrai.

Ta proga

O proga regis yra. Velykos. Nežinau. Man velykos visai nėra jokia įsimintina diena, ar tuo labiau - didelė šventė. Ir niekada tokia nebuvo. . . Na, nebent tada, kai būdama visai maža gaudavau kinderių. Va tada tai laukdavau velykų. Baigėsi kinderiai - baigėsi velykos. Logiškas ir praktiškas požiūris. Sakyčiau. . . :D Mama šiandien įvertino mano diplomatinius ir derybinius sugebėjimus, ir nusiuntė derėtis su fačiu, kad leistų rytoj nevažiuot į tą didelį farsą, dideliame šaldytuve. . . Yaba yaba doo - pavyko. * * * Pamėgau karinius filmus. Bet jie rimtai geri. Va, vakar kaip tik pažiūrėjau Kusturicos šedevrą "Metalinis apvalkalas". Patiko. Buvo apie ką pamąstyt. O tai jau yra ženklas, kad filmas neblogas. :> * * * Dievaži, arba man pavėluota , o gal net labai uždelsta, paauglystė, arba šiaip kažkoks pasiutimas užėjo. Kaip nesava. Kaip ne aš. Nerandu vietos. Nežinau ko noriu, nei ko nenoriu. . . ir šita nesvarumo būsena ima gerokai įkyrėt. Baisu baisu. . . :>>

Šūdinyn

Viskas su dideliu pagreičiu eina šūdinyn. Rimtai. Ir tėvų noras izoliuoti mane nuo išorinio pasaulio įgauna vis didesnį mąstą. Dusina. Bet su pedagogais, turinčiais nemažą stažą, nepasiginčysi. Net Vika, kuri tikrai yra koviminė, nieko padaryt negali. . . Sowieso. . .

Kur baigiau? A. Šūdinyn. Nerandu geresnio žodžio. Yra vienas, bet rusiškas. Ir dar keiksmažodis. . . :D Nu bet rimtai. . . Nerandu sau vietos. . .

Neturiu pagrindo po kojom, esu išlaikytinė ir dar nuo tėvų priklosoma visaip kaip. Nekenčiu, kai man kažkas nurodinėja, ką galiu, o ko ne. Nekenčiu kai kontroliuoja ir gainioja. Kai turiu kažkam aiškintis. . . Ir aplamai viskas pastarouju metu užknisa. . . Ir net labai.

Reikia į negyvenamą salą. Arba į labai gyvenamą. Nes kalėjime su dar 4 žmonėm ir šiaip jau gyvenu. . .

***

How long how long will I slide

Separate my side. . .

I don't I don't believe it's bad

Slit my throat It's all I ever. . .

Pykčio regimybė

. . .

Aš esu pikta.

Aš esu pagiežinga.

Aš esu bjauri.

Aš esu nepakenčiama.

Aš esu isterikė.

Aš esu nervininkė.

Aš labai labai piktas žmogus.

. . .

Šnipštas

Kartais labai labai knieti ištaškyt savo kuklias smegenėles 10 metrų spinduliu aplinkui, pasičiupus tėčio medžioklinį šautuvą. O kartais visai nesinori. Pagal nuotaiką ;D

*

Tiksliau seniau labai norėdavosi. O dabar beveik nebesinori. Pagalvojau, kad savižudžiai yra baisūs savanaudžiai. . . Tu miršti. Viskas. Amen. O kaip gyvent tiems kurie lieka? Tėvams, draugams? Kaip jaustis motinai, radusiai tavo kūną? Labai savnaudiška. Labai neteisinga. Ir sau ir kitiems.

*

Lengva mirti, sunku gyventi. Ar tikrai? Ir iš viso, kokios mirtinai sunkios egzistencinės problemos gali slėgti paauglį?? Na taip. Neseniai nuskambėjo ustorija apie mergaitę, kuri palindo po traukiniu, nes bendraamžiai smurtavo prieš ją. Bet ji niekam nesiskundė. . . Dabar, aišku, niekas nesužinos ką ji iškentė ir kodėl tylėjo. . . Vis dėl to tai yra tikrai baisu.

***

Kaip nekenčiunekenčiunekenčiu, kai reikia rinktis. . . Nes nemoku. Niekada nepadarau teisingo sprendimo. Tik loterijose man sekasi. . . Nes aš nežinau ko noriu. Va kur yra bėda. Nežinau ar noriu to, ar ano, ar šito. O gal to? So. . . :D

*

O man beveik visada atsiranda bent trys galimybės. . . Ir tada sėdžiu sėdžiu, kraipau kraipau galvelę. . . O pergalingam finale visvien laukia tas pats - šnipštas. *

Ou. Pasirodo, esu kalė intrigantė, savanaudė žiurkė, kraugerė, ir dar visokia kitokia. . . Hmmm ;D Atsakyt galėjau trumpai - "Ačiū. Nereikėjo." :D

Apie vestuves

Uf. Vėl susipykau su savo gerąja močiute. Ne dėl realigijos, ne dėl madų. Dėl vestuvių, kontracepsijos ir t.t. Eilinį kartą. :D bet taip įsiaudrinau, kad negaliu neparašyt. :D Kažkaip pradėjom kalbėt apie jaunų pažįstamų vestuves, ir aš neatsargiai leptelėjau, kad pirmiau nepagyvenus kartu, tikrai už jokio Petriuko netekėsiu. . . Na ką jūs manot. . . Užsivedė, kad šitaip tapsiu pasileidėle, šliure ir blioze (vaizdingai, ne?), kad jis gulės ir su manim ir su mano visom kaimynėm. . . (Ai, tai mylėt nesusituokus neįmanoma?. . .) Jos neįtikino nei tai, kad susituokus jam lygiai taip pat gali patikti tos mielos kaimynės. . . Anyway. . . Ir dar sakė, kad tai baisi nuodėmė, o mūsų klapčiukai (suprask, benkartai, ar nesantuokiniai vargšeliai) bus be pavardės, o gal vyras aplamai jų nepripažins. . . Močiute! Egzistuoja kontracepsija!!! O taip ėskit ėskit tuos nuodus, paskui tik vėžys ir vėžys. . . Tai siūlai tapt fermom??? Gimdyt kiek dievas davė nepriklausomai nuo darbo ir pajamų?. . . Ne, reikia atskirų lovų! Čia užsičiaupiau. . . . . . :D Nes supratau, kad beviltiška. Nebesakiau, kad esant reikalui palaikau skyrybas ir smerkiu gyvenimą "dėl vaikų", kasdien daužant lėkštes ir trankant duris. . . ("baisu, prisiekia prieš dievą, o paskui išsilaksto. Sykį suiženyjai- baigta!") Ir kad baisiai nesižaviu StoromDidelėmLietuviškomVestuvėm. Na jau ne. . . Visos giminės nekviesiu, piršlio nekarsiu, bankuchino neraikysiu, baltos mišrainės balta neužgėrinėsiu ir ryte paklodės prieš liaudį netempsiu. . . Ir to balto torto-suknelės kaip gyva nesirengsiu! Nežinau, bet manau, kad tas parašas meilės nei sustiprina, nei susilnina. Pakeičia tik -aitę, -ytę, -iūtę (ar dar kokią), į -ienę. . . . . . Na taip, kai atsiranda vaikų poreikis, šio pokyčio reikėtų. Bet mano akim, jie turi atsirast tada, kai yra stogas, darbas ir stabilumas, o ne studijuojant ir gyvenant barake. . . Bet ką čia gali žinot, kaip gyvenimas pasisuks! Gal Po kokių trijų metelių pagal Mendelsoną žingsniuosiu prie altoriaus. . . Duok, dieve, man proto, šitaip nesudurniuot. . . . . . . :DD

Nukrypau

Taigi štai! Močiutė anksti ryte išsievakavo, tad namuose ramu ir gera. Taip bus kokį mėnesį, kol ji vėl neatsibrozdins. . . Whatever. :D

.

Vakar vakare buvau iškišus nosį laukan. Pasivaikštinėt. Snigo. Buvo tikrai labai labai gera.

.

Skamba "betoninės kaladėlės" , ant veido storu sluoksniu gula lipnios snaigės, kojos iki kelių gurgždančiame sniege. Ir kyla noras atsigult kur sodo kampe, po sakuotom vyšniom, kur niekas nepervažiuos ar neužmins ant galvos, ir nesikelt. Lai sninga. . .

.

Che che. Nukrypau. . . :D

. Viskas gerai, kas gerai baigiasi.

Alina Orlova - Betoninės kaladėlės

Tavo miestas - betoninės kaladėlės,

Kvailos varnos vis prišąla prie laidų,

Aš naminė tavo kanarėlė

Man nešalta, tik truputį neramu.

*

Ei, maitinki iš delno mane,

Šis narvelis per ankstas, ar ne?

Ir gink savo liūdesį lauk,

Ar žinai, Vasaris nebus amžinai

Vasaris nebus amžinai...

*

Tavo miestas - betoninės kaladėlės

Kvailos varnos pergraužė laidus,

Rytas sirpsta, o lange vasario mėlis

Išvažiuokim i pietus.

*

Ei, maitinki iš delno mane,

Šis narvelis per ankštas, ar ne?

Gink savo liūdesį lauk,

Ar žinai, Vasaris nebus amžinai

Vasaris nebus amžinai...

*

Dam-da-da-dai-dai-dai-dai-da-da-dai...

Dam-da-da-dai-dai-dai-dai-da-da-dai...

Dam-da-da-dai-dai-dai-dai-da-da-dai...

*

(Jau seniai taip gerai nesijaučiau ko nors klausydama. . . ;)

Tokio artimo, gražaus, nuostabiaus, prasmingo, žavaus, mielo. . .

Ir aplamai, Olova yra beprotiškai fantastiška.)

berniukas = asiliukas

NAGI, PASAKYKIT, KAD AŠ KLYSTU!!!

NORS VISTIEK NEPATIKĖSIU.

(liūdnai konstatuoju ir taip aiškų faktą

- bendras rūšies bruožas -

genitalijų išsikerojimas smegenų zonoje)