Apie tą patį

Nuo paskutiniojo įrašėlio praėjo nemažai laiko, tačiau situacija ne ką pasikeitė... Viskas lyg neblogai, nieko netrūksta, nieko neskauda... bet... Matyt, tas nesižinojimas ko noriu čia kaltas...

.

Pas Monikutę buvo smagu :)*

.

O pasirodo, kad ir draugai gali pašikt...

.

Aną vakarą žiūrėjau roko naktis. Mama pareiškė, kad kol gyvenu jos namuose, į jokius festivalius galiu nesitikėt važiuot, nes ji pražiltų. Dieve dieve.... Cituoju "Kai būsi studentė, galėsi važinėt į tas orgijas. Kai iškruš koks purvinas metalistas....". Mano mama topinė!

.

Aš tikrai per daug išsisukinėju? :DD

.

Lauki lauki, o kai sulauki, supranti, kad persilaukei. Taip ir su tom Kalėdom...

.

Kodėl aš juokutė? Dėl to, kad laimingas žmogus? :D

.

Per kokią nuobodžią pamoką, kai sėdžiu ir bukai vėpsau pro langą, galvoje sukasi daug gerų minčių. Va, parašysiu tą, parašysiu aną... Bet kai reikia rašyt, šūdas gaunasi...

.

Ką aš žinau... Myliu jus visus... ;)*

Lucky me

Vakar naktį paaukojau porą valandų brangaus miego ir pažiūrėjau snobo filmą. "A Good Woman". Na ką aš galiu pasakyt... Jaučiasi, kad čia Oscar Wild... :> Filmo dialogai beveik vien iš superinių sentencijų. Man patiko!

.

Šiuo metu aš turėčiau intensyviai mokytis geografiją... Jo, mokausi... kkype kiauksi, one mirksi, telefona birbčioja, kolonėlės ošia, kojos trepsi, laidau geklę ir rašaurašaurašauuu....

.

Laimė susideda ir iš daugybės kasdienio gyvenimo nuotrupų, ne tik iš didelių džiaugsmų, meilės proveržių, netikėtų sėkmės atvejų, nuoširdžios draugystės... Nežinau. Aš užmiegu su šypsena. Atsibudus gal irgi šypsočiausi, jei nebūčiau kominė... :D Tiesiog dabar mano gyvenimas darosi toks, apie kokį svajojau... Geras jausmas. Na yra dar porą dalykėlių, bet su laiku ir jie ateis. Po truputį aiškėja, kad mama man davė nemažą dalį įvairių savo genų... :>

.

Žinau, kad esu paika.... Žinau.... Na bet tai ką man dabar sau padaryt, kad pro gražias akis nepraeinu neišsilydžius?.... ;Dp

Ahoi!

Šiandien buvo talka. Ir mano kritiškas požiūris į šitą sovietinių laikų palikimą kiek pasitaisė... :D Su pasiklykavimais, pasiūbavimais ir pasidainavimais per valandėlė ir baigėm.... :D Kadangi prie vandens grėbėm, tai kokius 5 kartus klasiokyčiai mėgino nuskandint (ak, kaip miela), o fainiausias epizodas buvo tada, kai pririšo mane prie medžio kažkokiu skuduru. Smagumėlis...

.

Gyveni ir vis sužinai apie save ką nors netikėto. Aš moku murkti. :D

Better Together

Sėdžiu, šypsausi į ūsą (be abejo ne savo, o butaforinį ūsą) ir klausau tokią mielut mielutėlę Jack Johnson dainelę "Better Togehter". Galvoje švysčioja gyva begalybė vėsokiausių padrikų minčių ir planų-chuliganų... Bet tuo švysčiojimu viskas ir pasibaigia... Bet aš niekaip negaliu negalvot, kaip čia buvo, kad viskas tebėra kaip yra... Tiek jau to...

.

Kodėl aš tokia nepastovi? Viskas man tuoj nusibosta... Na gal dar išaugsiu.... Tikiuosi.

.

Vis nesuprantu kuo aš patinku žmonėms?... Man atrodo, kad jei sutikčiau savo prototipą, kažin ar jis man patiktų... Nežinau. Čia šiaip tokie pasvarstymai... :D .

Nepasimokau nei iš savų, nei iš svetimų klaidų kartais... Na bet gi visi žinom, kad viltis yra nemirtingoji visų kvailių motina...

.

Man tikrai nuoširdžiai patinka biologija.

Mane kartais užpuola nevaldomas juoko priepuolis. Ypač kai einam pas Jurgą.

Po dviejų mėnesių man 18. Šakės.

Man trūksta miego. Natūralu.

Neturiu kuo apsirengt. Įprasta.

Deepest Blue

Šiandien buvo labai graži diena. Saulėtas dangus rudenį yra ganėtinai retas reiškinys... Nuotaika pasitaisė. Pasiėmiau fotiką. Išėjau į lauką. Paslampinėjau... Gavosi kas gavosi. Man šitos gėlytės patiko... :P

.

Ryt į mokyklą... Vajėzusmanomarijaaukštelninka....

.

Nieko nenuveikiau per visą mielą savaitę... Nors tiesą pasakius, tai net nepajutau tos savaitės. Ai, perskaičiau Parulskio "Sraigė su beisbolo lazda" ir baigiu įpusės "Sidro namų taisykles". Knygos yra gerai. Vis į galvą, o ne iš galvos... :D

.

Šiandien pabudau, bet pamaniau, kad aš vis dar sapne. Keistas jausmas. Bet kad sapnai pasitaiko man tokie realistiški....

.

Aš labai pasiilgau daugybės dalykų. Ir dar daugiau žmonių. Daug pojūčių ir įvykių iš praeities... Daug daug visko... O ateities ilgėtis galima?

Pieno Lazeriai - Aš tavo kūnas

Aš ant blakstienų išsitatuiruosiu tavo vardą.

Paimki kardą, nukirsk man galvą.

Aš jūra ošiu tau mišku per kaklo skylę.

Mane kaip kriauklę padėk į vietą.

Padėk mane ten kur geranijos nežydi.

Padėk ant žemės, aš roposiu pėsčias.

Aš būsiu tavo pumpuras mažytis

Ir jeigu reiks, aš dėl tavęs pabūsiu nėščias.

.

Aš tavo kūnas, tu mano siela,

Kartu mes viskas, niekas – po vieną.

.

Aš tau girlianda būsiu ir buitiniu prietaisu.

Aš būsiu tuo kirviu, kuriuo kapoji mėsą tu.

Aš tau dainas gražias dainuosiu atsistojęs,

Jei nepatogu - nupjauk man kojas.

.

Aš tavo kūnas, tu mano siela,

Kartu mes viskas, niekas – po vieną.

.

Na ir kas, kad tai mano mėgstamiausia daina apie meilę. Ir aplamai šiuo metu pati mėgstamiausia. Ir aš visai nemanau, kad mano romantikos suvokimas keistas. Tiesiog jei man parašytų tokią dainą, aš džiaugsiausi daug labiau nei dėl kokios bavariškos "amžiną meilę". Nuoširdumas lieka nuoširdumu. :>>

Turbūt

Giedrutė išvažiavo, bet parą laiko galėjau pasidžiaugti jos gera aura... Tik dabar namai atrodo tušti. Vienatvė grįžta ir vėl smelkiasi net į pačius kaulus...

.

Kažkodėl kiekviename gyvenimo žingsnyje desperatiškai stengiuosi išvengt banalybės. Nepavyksta. Vengiu kritikuot kitus už tai, ko pati tobulai nepadarau. Nesiseka. Mėginu egtis šaltai, apgalvotai ir teisingai. Visiškas fiasko.

.

Pasiilgau jausmo, kad pilve plevena kažkokie burbuliukai, kai dreba keliai ir tirpsta rankos. Nors nepasakyčiau, kad seniai taip buvo... Tiesiog pasiilgau to žinojimo. Ir jausmo, kad esi reikalingas.

.

Kaip norėčiau suprast kai kurių žmonių mąstyseną! Kažin ką atiduočiau, kad man kas paaiškintų jų veiksmų sekos logiką... Na tiek to. Laikas parodys.

.

Jaučiuosi išsekusi. Turbūt nuo minties, kad atostogos jau kaip ir baigiasi, o aš absoliučiai nieko nenuveikiau, ką nukeikti planavau!... Košmaras. O energijos neturiu visiškai. Jaučiuosi kaip prikimšta pjuvenų...

.

Šiandien Helouvynas. Ople. Buvau visai pamiršus, kad toks dalykas egzistuoja... Na o koks galų gale skirtumas, jei mama liepa tupėt namie, kad ir kas kur bekviestų, ir ką besiūlytų, ir kaip aš norėčiau... Beviltiška. Aš iš šitų plieninių tėviškumo ir motiniškumo gniaužtų ištūksiu turbūt tik kai ištekėsiu. Hmm...

.

"Miego Mokslas" man patiko. Šiza. Bet geras. Savotiškas. Trenktas.

Trū Green

Ką aš galiu pasakyt.... Tūsinantis "Žaliam Kampe" ne vienam buvo žalia ir akyse, ir ant kelnių, ir ant kilimo... Ir eilinį kartą pasitvirtino, kad apšnerkšt nori visi, o tvarkyt reikia seniūnui... Čia tiktų mano dėdės Felikso auksinė frazė: Daugiau negersiu, mažiau - irgi.

.

Ryte verki iš juoko, o vakare iš liūdesio - tiek tos romantikos. Dar mažiau romantikos lieka, kai suvoki, jog nesi nei per pusę tiek gražus, gabus, protingas, kūrybingas, žavus, sąmojingas, mielas, dosnus, draugiškas, teisingas ir visaip kitaip puikus žmogus (ak, kiek skambių epitetų!)... kažkur skaičiau, kad ūpą pakelia užrašas virš veidrodžio "KITAS - NE GERESNIS!". Ar tikrai? :D Dar liūdna, kad ne visi nuostabūs dalykai yra nuostabūs dykai. Pasaulis kapitalistinis. Dykai net gripo nebegausi... O ponas Parulskis man atrodo esantis egoistas ir labai gerai apie save galvojantis šiknius, tačiau rašo jis tikrai gerai. Tik aš niekaip neapsisprendžiu - myliu aš jo rašliavas ar negaliu pakęst. Turbūt kažkur per viduriuką. Bet jei negaliu neskaityt, vadinasi jis laimi.

.

Man atrodo, kad reikėtų gerai padaužyt galvą į mūrinę sieną, o tada nulindus į kokį laisvesnį Emokampelį paverkt iš širdies. Et... Nagi velniop viską.... Aš žinau, aš tikrai žinau - ir šita momentinė nuotaika praeis. Tik va, kiek naudos iš to bus aplinkai, aš nežinau. Kaip šūdinai pasijauti, kai suvoki, kad tu nieko nelemi... Tik kokio metro spinduliu. Tik aplink save. Nors gal yra šūdiniau, kai lemi labai daug, o suklysti. Gerai pagalvojus, tai geriau nieko nelemt. Bent stambaus masto žalos nepadarai...

.

Šuniško liūdnumo stadija mane užpuola dažnai. Bet tai yra šlykštu - aš nenoriu absoliučiai nieko. Nebent norėt ko nors... O apatija yra jausmas, kuris žudo greičiausiai...

.

"O tu nebijok. Juk aš tave prisiminsiu tokią - gerą ir besijuokiančią." Kartais gražūs dalykai ir geri žodžiai labai graudina... Ir net dorai nežinau kodėl...

SuperDuper

Tikėkausi, kad žiūrint "Deja Vu" neapims deja vu pojutis. Bet apėmė. Ir iš viso, tai kai įsijungiu filmą, kuriame vaidina Denselis Washingtonas, tai noriu, kad bent kiek apčiuopiamos logikos pamyčiau... Na, bet bent įdomių teorijų išvedėm apie kvantines neoplazmines erdves ir transendentines materijas.... :D

.

Keltis 7 ryto per atostogas yra tolygu katastrofai.... O visą dieną maltis po poliktiniką ir per liūtį dar bėgt pas dantistę, o tada vėl į polikliniką, o tada į ligoninę.... Eikit peklon. Mano psichikos tyrimas užtruko lygiai 0,3 minutės. O nauji akiniai vis dar svetimkūnis. Nepriprantu.

.

Kad žmonės yra šlykštūs, tai įsitikinau seniai. Šiandien ypač. Einu pro Aukurą, kovoju su savo pencininku skėčiu, kuris dėl kiekvieno gūsio išsiverčia į priešingą pusę, ima leist vandenį ir dar sukasi ratu, kaip karuselė.... Žodžiu einu, lietus pliaupia... Ir matau, važiuoju gatve sidabrinis Renault. Aš vis dar einu, nieko blogo neįtardama... O tas pyderastas, aborto liekana, tyčiai pasuko į balą... Ir kaip jums atodro, kiek procentų mano rūbų liko sausi? aha, tik megstinis!... Visi džinsai, paltas, tašė, skėtis, pirštinės, plaukai, batai.... Sutikčiau aš tą padugnę... nes nepakartojamas jausmas šlapias rūbais eit per vėją ir lietų....

.

Nesuprantu. Gal jūs man paaiškintumėt? Kas čia per mada į one.lt dėtis foto, kuriose matosi kampelis veido, o paskui jau paaaaapai... Dažniausiai fotografuoti iškėlus ranką iš galvos. Nu aš girdėjau hipotezę, kad vaikinai renkasi merginas pagal krūtinę, nes čia instinktai ir bla bla bla.... Nu bet ką aš žinau... Visos papus turim, daugiau ar mažiau... ką čia nustebinsi? :D Nors gerai pagalvojus, tai mane nustebino... kas toliau? Nuogi užpakaliai? dieve dieve, kai trylikinės savo iškilius biustus demonstruoja, tai kažkaip....

.

Ryt klasės pirčiukė. Bus karrrrrššššššta.... :DD

Mahabharata

Nei galo, nei krašto. Na, kaip skaitant epą... Atsimenu, kai buvau mažesnė, man ptiko epai ir tai, kas tęsiasi ilgai - kai močiutė ilgai skaito Baltušį, arba ką nors apie pasaulio istoriją.... Ilgi filmai apie fauną ir florą, ilgi pasivaikščiojimai po laukus ir miškus, bandant pamatyt kuo daugiau pakščiukų, stirniukų, retų augalų. Skaičiau Kalevalą, Hiavatą ir Iliadą... Kai užaugau, nusibodo tokie begaliniai dalykai. Ir epų nebemėgstu. Dabar mėgstu tai, kas efektinga ir stebina. Gal kiek vartotojiškas požiūris... Bet kad jau ir nustebint mažai kas tegali... Tai nejau kuo toliau, tuo nuobodžiau man bus? Močiutė dar kartais paskaito ką nors, bet dabar ji stengiasi surast kikį nors straipsnį, kuris mane gražintų "prie Dievo". Jai sunkiai sekasi. Nes aš dažniau surandu, kas mane nuo jos Dievo tolina...

.

Per dvi dienas reikėjo suruošt 2 balius. Nusibodo. Kol nedarai, atrodo, kad oi, baisaus čia daikto, beeet tereikia pradėt ir pamatai, kad sunku ir grasu...

.

Mano nervai silpni. Ir su stiprių nervų žmogum aš nepakariauju...

.

Net šiurpas nukrato, kai pagalvoju, kad tuoj vėl į mokyklą... Baisiai nenoriu...

.

Mano kaimynai primeta lenktynininkus. Laksto keturračiais motociklais ir senais žiguliais. Mano manymu, suaugę vyrai turėtų dirbt, o ne po važinėtis. Bovytis, anot močiutės... :DD

.

Vakar buvo apvali diena. Bloge parašiau 200-ąjį įrašiuką, last.fm perklausiau 20000-ąją dainą ir gavau 100-ąjį "shout". ir taip toliau, ir panašiai... :D

.

Kai kurie žmonės neatsikrato blogų įrpočių skambinti 3valandą nakties... Bet vakar nesupykau. Džiaugiausi. Vakar tai buvo būtent tai, ko man labiausiai reikėjo. "Labas. Kaip tu. Pasiilgau.". Regis paprasta, bet genialu.... :>>

Debesuota su pragiedruliais

Vakar atsiguliau rekordiškai anksti. 11 vakaro. Ir miegojau 12 valandų be jokio pabudimo. Gėris. Sapnavau keistus, ryškius, nesąmoningus sapnus. O vien žinojimas, kad prieš akis - savaitė be mokyklos, man suteikia palaimos jausmą...

.

Na, savaitgalis nusimato darbingas. Močiutės gimtadienis, kurį švęsim kokias 3 dienas... O kas tupinėja aplink ir nešioja kepsnius? Be abejo - aš... Sowieso.

.

Kiek daugiau, nei po 2 mėnesių man 18 metų. O tėvai regis to nei nepastebi. Kažkaip kvaila, kai reikia kelias dienas įtikinėt, kad klasės tūsas nėra Sodoma ir Gomora. Reikia zyst ir prašyt, kad išleistų... Nesąmonė kažkokia. Dievaži. Užknisa jie mane.

.

Tingiu net kvėpuot... Ir dar liūdna. Labai liūdna...

.

Gera pradžia - pusė darbo. O ką daryt, kai kita pusė kažkaip nesiklosto?

Tendencijos

Taip gera pagaliau sulaukus atostogų, kad net bloga, kai pagalvoju, jog laukia toooOOoOoookia krūva darbų... O tenoriu įsiraust kur giliau ir miegotmiegotmiegot...

.

Smagiausia yra girdėt, kai viena bobulytė sako kitoms bobulytės: "Labanakt, mergaitės! Ryt pas mane arbatėlė!". :D

.

Vakarykštė vakarinė diskusija apie L.J., progresavimą, pasiekimus ir matematiką pakėlė ūpą... :>

.

Per anglų netikėtai į galvą atėjo žodžiai begemotas ir hipopotamas. Gražūs žodžiai. Tik nelabai suprantu, kodėl jie taip staigiai mane užpuolė...

.

Matematika prailgo, bet nelabai. Evaldai, ačiū už šokoladą! :D

.

Pas Ovidijų užsuksim kitą kartą... :D

.

Kažkaip imu pamišt. Nieko nespėju, bet nieko ir nenuveikiu... Nesuprantu...

.

Na ir kodėl aš kartais taip pasimetu? :D Šiandien pasimečiau net 2 kartus! Kas man? :D Na, kai mokytojos ryte žarsto tokius komplimentus, kaip nepasimesi...... :DD .

O tendencijos tokios, kad vistiek aš noriu nusišaut...

Laisvė miegoti

Mirštu. Jau nuo pat ryto viskas šūdinai. Lyja. Talkos nebus. Pamokų niekas netrumpins. 8 pamokos ir nei langelio... Galva tvinksi, sopa, plyšta. Seselė atkiša tabletę. Kiek aš žinau, tai yra gana stiprūs vaistai nuo uždegimo, bet tebūnie, tik duok man ją! Fizinio mokytoja nepatenkinta raito nepasiruošimą. Anyway... Jau neturėjau jėgų jai aiškint, kad aš vos paeinu iš skausmo. Ak taip, per antrą pamoką ėjau pas dantistę. Mano dantistė yra labai gera ir miela moteris. Ji man patinka. Ir ta valanda, kai ji naršė mano nasruose visai neprailgo. Kažkaip...

.

Per lietuvių kažkaip sugebėjau užsnūst. Žiūrėjau per langą, svajojau ir tik pajutau, kad Gabas kumši. Gėda.

Nebegaliu. Per matematiką prasidėjo psichozė. Tuoj kontrolinis, o aš 100% nieko nesuprantu... Tokia kiaura dar niekada nesijaučiau... Sėdžiu, o galvoje viena mintis "ajajai ajajai...".

O tada dar istorija. Linksmiausia dienos dalis - per istoriją bent pasijuokiam. Tik kai paklausė ką vartojam susigriebėm. "Mes iš matematikos... žinot, šaknys, moduliai...."

Rusų - tyli agonija...

Lauke šalta.

Pėdinu pas Jurgą. Prie "Rūtos" iš kažkokios mikruškės iššoka kažkoks susišiaušęs byčas ir energingai klausia "Panele, gal tu žinai kur čia gerą naminį samagoną parduoda?!". Jo vyresnis draugas jam sako nelįst prie merginos (tipo manęs). O aš gūžteliu pečiais ir nueinu. Jei žmogus tavęs klausia kur gaut samagono, tai gal reikia susimąstyt dėl aprangos?! Ar čia toks novatoriškas kabinimo metodas?...

.

Pas Jurgutę jau laukia karšta pica ir kava. Dieve, ką aš be jos daryčiau?....

.

Nieko nenoriu, nieko man nereikia, tik leiskit pamiegot man kokia 15 valandėlių... Tik tiek...

.

Yra ir gera žinia - mama leido atsisakyt rusų!!! Šoku pergalės šokį ir iš džiaugsmo klupinėju. Pagaliau!!!

.

Tereikia ištvert paskutinę dieną... o tada - LAISVĖ MIEGOTI.

Go nx :D

Kai sekasi, tai nesiseka... :D Už ką man taip viskas sugriuvo vienu metu, ant mergaitiškos galvelės? Ką?...

.

Va šiandien su Gabu buvom tokioj valandėlėj apie V. Kudirkos gyvenimą. Sėdėjom tarp bobulių. Na ir kodėl storos senos bobos su įtartinai atrodančiom kupetom/baronkom/kuodais būtinai turi garsiai plepėt, kai akrtorė skaito eiles? Hmm.... arba kodėl vidury renginio kažkokiam lopui iš kompiuterinės reikia garsiai užbliaut: "Dar ilgai čia?!" ... Imk ir verk iš gėdos.

.

Nieko nespėju.

.

Noriu atostogų.

.

Traukinys šikančių nelaukia...

.

Pykau? Taip.

Pykstu? Ne...

.

Šiandien juokėmės kaip niekad. Iš visko. "Flexible eyes, hands and etc. ..." :D

FitiMiti

O man dzin. Aš laiminga. Pavasaris kažkaip man jau ir rudenį. Nežinau nei vienos priežasties, kodėl turėčiau būt nelaiminga. Na gal truputį nieko nespėju, gal kiek per išsiblaškius, gal trūksta miego, milijonas reikalų, o para tik 24 valandas teturi... Bet juk viskas yra padaroma ir visko yra išmokstama (anot Minedo). Tad nei ne panikuoju. reikėtų susiimt..... Vis gali reikėt... :D

.

"Už jus net pragaras šaltesnis....". Štai kokie komplimentai skamba per biologijos pamokas. Aš ten daugiau juokiuosi ir akis vartau, nei mokausi. Negerai. Visai negerai...... :D

.

Kai pabundi pusvalandžiu vėliau, nei normaliai ir visam rytiniam kuitimuisi teturi apytiksliai 13 minučių, tai viską imi daryti šviesos greičiu. Ir spėji! Ir pasidažiau ir susišukavau ir apsirengiau kažką ir pavalgyt spėjau... Štai ką daro ilgi metai treniruočių! :D

.

Ant staliuko prie lovos tvarkingai guli krūvelė puikių knygų... Ir ant jų tvarkingai kaupiasi dulkės, nes niekaip nerandu laiko...

.

Iki atostogų liko 3 dienos!