Su kiekviena nauja, švaria ir tuščia visatos minute, visa raizgalynė mano galvoje tik plečiasi ir pučiasi. . . Viskas keičiasi kas tūkstantąją sekundės dalį. . . Viskas mainosi ir persipina tūkstantį ir vieną kartą. . . Aš nesustabarėjusi. Aš tiesiog pavargusi.
Ką tu mąstai, po galais? Ir kur mano negyvenama sala?. . .
Visas neapčiuopiamas mano vidinis Aš miega. Bandau jį žadint. . . vasaros pradžioje jis visada taip – apsunkęs nuo letargo miego. . . nes pavasarį jo niekas neužkliudė. Bet pastaruoju metu aš jaučiu, kad jis yra gyvas. Vis dar. . . Aš žinau, kodėl jis bunda. Ir dar keli žmonės žino. Tik nežinau, ar jam verta bust. Nežinau, ar ,neduok die, jis dar giliau neįmigs, neišdegus užmačioms. . . Nežinau. . .
Tik tiek, kad kai manasis Aš snūduriuoja, sakinius dėlioti yra nepalyginamai kebliau. Ir mintis reikšti yra sudėtinga. . . . Bet pati miegu ramiai. Ir sapnai gražūs. . .
. . .
Viskas bus gerai, ar ne?:)
. . .
3 komentarai:
O viskas visada būna gerai.... aš jau pamačiau, pamatysi ir tu... ;)
Na nebūčiau tokia tikra. . . :D
Taip, viskas bus gerai.
Rašyti komentarą