Pokahonta

Pikta. Negi taip sunku tą sušiktą karantiną paskelbt? nes jaučiu, kad imu atkritinėt... Nubėgau į vaistinę, prisipirkau visokių chemikalų. Gydysiuos. O perpietėlė jau pirmadienį irgi nėra geras ženklas... Namie čigonynas kažkoks... :D

.

Lipu ir lipu į tą patį š... vieną... Du... Tris kartus iš eilės... Ir ką? Ir nieko. Nulis sveikų. vaikiškas naivumas ir tikėjimas pasakom nugali argumentus ir kritinį mąstymą (taip! aš jį turiu! šiokį tokį)... Tiek to. Viskas bus gerai. Visada būna! :D

.

Sapnavau senus laikus. Kai aš buvau Pokahonta, o tu lakstei kaubojum.... :D

.

Bent kartą gyvenime būtų faina žinot ko noriu. ;D

Lights

Kvėpuoju praeities dulkėmis. Mintu šukėmis. Rankioju nuotrupas. O svaičiojimai apie gyvenimo keitimą taip ir lieka svaičiojimais. Anot Giedrės, mes neturime talento gyventi. Bet aš labai mažai žmonių pažįstu, kurie tokį nepaprastą talentą turėtų... . Miegas miegelis. Dėl to ir myliu ramius savaitgalius namie. Niekas nedrumsčia sapnų. Nebent esamesinimasis iki ryto... :D . Netikėtumai. Praeitis grįžta. Gal ir gerai. O kodėl gi ne?...

The Piece Of My Heart

Kartais pati nebesuprantu kas esu. Kartais elgiuosi taip, kaip Milda niekada nepasielgtų. Kalbu, kaip Milda niekada nekalbėtų. Mąstau, kaip ji niekada nemąstytų... O gal Ji tiesiog išėjo? Gal naujasis Aš liks gyventi iki kito pasaulio persivertimo? Gal šitas chaosas galvoje tiesiog vieną rytą išnyks... Žudo mane šitas gyvenimo etapas - žengimas į tą vadinamąjį Suaugusių žmonių pasaulį. Šiais metais spręsis likimas. O aš einu Va Bank...

.

Pastaruoju metu mažai ką jaučiu. Nebent šąlančias rankas ir greipfrutų kvapą.

.

Keičiasi mąstymas, keičiasi draugai, keičiasi vertybės, keičiasi norai, keičiasi planai, keičiasi, keičiasi, keičiasi, keičiasi...... ir keisis...

.

Praeitis yra šešėlis. Ilgas šleifas.... Nėra žmogaus be šešėlio, kaip ir be praeities. Tik vienų praeitis yra smaugianti šaltais pirštais, ir kiekviename žingsnyje kvėpuojanti į nugarą...

.

Vakar atsikandai dar vieną gabalėlį mano širdies.

Life is Simple

Po savitės sirguliavimų vėl apsireiškus mokykloje jausmas lygiai toks, kaip po ilgo savaitgalio. Viskas taip pat, kaip palikau. Tik gal klasiokyčiai kiek labiau pasiilgę. Ne kasdien gauni tiek nemokamų apkabinimų! :D Visai smagu. Nors ant galvos griūva kontrolinių ir šeip fainų namų darbų lavina.... Aš ne indaplovė. Ištversiu. ;DD

.

Nusimato ramus mergaitiškas savaitgalis. Su vyniuku. ;D

.

Giedrutė vis bando mane užkrėsti savo pozitiuviomis gyvenimo idėjomis. Bet aš kažkaip sunkiai užsikrėtinėju... Senstu...

.

Noriu reggae party. Gal taip nebesiautėčiau... Ir šiaip... Atsisėdus prie pc klausyt reggae ir švęst reggae yra visiškai skirtingi dalykai!

.

.

Ką man daryt..... Nes noriu, nenoriu, noriu, nenoriu, noriu, nenoriu, noriu(?)...

Žiemos miegas

Žiemos miegu šitą įrašą pavadinau neatsitiktinai. Taip zyziau, kad atostogos jau baigiasi, kad pirmadienį nuėjus į mokyklą susirgau. Nesunkiai. Bet temperatųra vakarais vis laikosi, mama ima nerimaut, nes jau 3 dienos viskas lygiai taip pat. O man ta nepelnytų atostogų savaitė kažkaip irgi mažai džiaugsmo neša. Nekenčiu liepžiedžių arbatų, šiltų chalatų ir vilnonių kojinių. Nemėgstu gulinėt ir eit miegot anksti. Tad ir neinu. Tikiuosi čia ne kiaulių gripas. Su kariūnais, kuriuos regis šita liga išguldė, aš nekontaktavau, tad kol kas miegu ramiai... :DD

.

Kai guli namuose antrą savaitę iš eilės, laiko apmąstymams apstu. Net per daug. Kartais norisi trenkt sau. Na kodėl turiu pridaryt tokių paikysčių? Kodėlkodėlkodėl? M? Na kodėl? Kodėl kartais taip savęs nekontroliuoju? Kodėl nepalaikau liežuvio už dantų? Ir iš viso... Kartais pasekmių ir nuobodulio baimė yra didesnė, nei noras tą kažką gauti... O dažniausiai tai būna tiesiog užgaidos - laiko klausimas... Tai neduoda man ramybės. Bet aš nieko negaliu sau padaryt. Meldžiuosi, kad išaugčiau. Bet garantijų nėra... Eilinį kartą apie tą patį. Bet gi čia dienoraštis. Galima.

.

Tai va. Prisnigo. Verksiu. Myliu ir ilgiuosi. :>

Monsters Under The Bed

Atostogos turi tokią labai bjaurią savybę - trumpalaikiškumą. Nors tiesą pasakius, aš jas pramiegojau. Po 14 valandų toje minkštoj didžiulėj lovoj... Na ir kaip keltis, kai už lango lyja, staugia vėjas arba tiesiog šiaip.. kaip atsikelt? Sunku patikėti, kad įmano taip nieko nenuveikti per savaitę laiko... :D Darausi apkiautusi. Viskas nuobodu, visi erzina, viskas tas pats per tą patį... Nuobodulys ir rutina daro savo. Aš žiauriai nuobodžiauju ir man tai nepatinka, nes imu prarasti tai, dėl ko kažkada kai kurie žmonės mane mylėjo - gyvenimo džiaugsmą... O be šito varikliuko galiu ilgai neištempt. Man visada atrodė, kad savo dienas baigsiu beprotnamyje. Nežinau kodėl. Tiesiog nuo mažens turėjau tokią viziją... Freak? O.o

.

Ir ką daryt, kai morčius trunka kiaurus metus? :D

When Yhe Music's Over

Planai yra šlykštus dalykas, kuris dažniausiai žlunga. Pikta. Liūdna. Bet ką padarysi. Viltis miršta paskutinė. :)

.

Pagaliau atostogos. Savaitė ramybės ir miego... Nors negaliu sakyt, kad labai džiaugiuosi. Kažkaip... Neturiu ūpo. ir man sunku paaiškinti kas čia vyksta. Pati nebesuprantu... Ruduo man ne pats geriausias metas... Nors jei pati žinočiau ko noriu, viskas klotųsi geresne linkme....

.

Miegojau 14 valandų. Sapnai lankė keisti, kaip visada... Kažkur blaškiausi, maišėsi pažįstami veidai, scenarijai keitėsi nuo realių iki pasakiškų - košmarai virto pasakomis. Kaip gerai, kad kiti žmonės negali matyt ką sapnuoji.... ;D

.

Kartais pagalvoju, kad abejoju, ar aš save mėgčiau, jei sakykim aš būčiau kitas žmogus. :D

Hurtful Game

Sunkūs rytai. Vis dažniau pramiegu žadintuvą. Vis sunkiau pakilt iš šilto pataliuko. Ypač žinant, kad laukia du langai ant suoliuko šaltam koridoriuj... :D Bet paradoksalu - pernai turėjau kokias 36 pamokas, o šiemet gal 20 tik... :D Žodžiu langų daugiau nei pamokų....

.

Uhuhu... Tragedija. Ruduo ateina. Šalta. Nyku. Liūdna. Nors tiesa. Yra šviesių kibirkštėlių tunelio gale... :P

.

Kaip nesveikai laukiu Vilniaus! Kitą savaitę! Net kirbu kaip smagu man! ;D kažkodėl nujaučiu, kad atsigausiu, išsitaškysiu ir pasikrausiu savo baterijas teigiama energija bent porai savaičių! ;D Yeah!

.

Mano gyvenimui reikia permainų. Tik kažkaip labai jau seniai tai sakau, o sugebu tik spintą susitvarkyt ir muses kambary išgaudyt.....

.

Juoktis sveika. Verkti irgi nekenkia...

Any Time At All

Kaip žadėjau, Giedre. Gėrėkis. :D

.

Adomui šiandien 8 mėnesiai, o tas mažas retadantis jau vaikšto įsikibęs į daiktus, kandžiojasi, kuičia stalčius, daužo indus ir juokiasi žemu balsu, kai pakuteni. Žinoma, mes visi lydomės kai jis šypso, kai tyliai sako "a-tia tia tia", "tė te te" arba "ma ma ma ma". Sunku įsivaizduoti vaiką, gaunantį daugiau dėmesio ir meilės..... :D

.

Sapnuoju keistus sapnus. Gal todėl, kad miegu po 14 valandų per parą? :D Bet vegetuoju. viskas ką matau - mokykla ir namai. Tie patys žmonės, tos pačios kalbos, tos pačios emocijos, tie patys kvapai... Negaliu aš šitaip... Tas amžinas įšalas ir rutina mane varo į kapus... jaučiu, kaip darausi viskam abejinga ir viskas mane nervina. Norisi tik ginčytis su visais ir šokt į akis dėl niekų - vis įdomiau... Ilgiuosi vasaros. Šviesių birželio naktų, šiltos liepos, smagaus rugpjūčio... Ruduo ir mokslo metai mane smaugia. Nekenčiu tokios dienotvarkės, nekenčiu, kai kiekvieną savaitę viskas vyksta lygiai taip pat. Kaip nesibaigiantis deja vu. Tas pats ir tas pats per tą patį... Išprotėt galima.

.

Diskusija klasėje "kam žmonės rašo internetinius dienoraščius" privertė pamąstyt. Tikrai. Kodėl? Yra daug priežasčių... Išmoksti dėliot mintis, išmoksti pasakyt savo nuomonę viešai. Taip pat turi progą parodyt kitą savo pusę. Sąlyginis nuogumas. Rašai tai, ką galvoji. Ir tą minčių srautą paleidi į pasaulį. Padedi širdį ant lėkštutės. Ir jei kam nors tai pasirodo įdomu -labai miela, jei ne, tai ne. Dienoraštis sau ir kartu visiems yra geras dalykas. mes ir taip esam per niūrūs ir per uždari žmonės. Dalinkimės! Ir nepritariau nuomonei, kad tai yra dėmesio trūkumas, kad žmonės rašo nenuoširdžiai, kad nerašo visko... Na apie save to nepasakyčiau...

.

Klausyt reggae savo kambary ir ošt tikram reggae party yra visiškai ne tas pats. Tai gal tik druska ant žaizdos.. Bet tiek to... :D

.

"Vyras gaudo moterį tol, kol ji jį pagauna..."

In My Blood

Yra dalykų, kurie tiesiog yra kraujyje. Nei išmesi, nei išplėši. Ir aš nekalbu apie eritrocitus ar trombocitus. Yra tokių savybių, įpročių, papročių arba potraukių, kurie yra tiesiog auksinis šeimos genas. Ką aš galiu padaryt, jei tai kraujas? :D Taip sakant, "Nesmerk žaidėjo. Smerk žaidimą."

.

Kai atrodo reikėtų mokytis visu intensyvumu, tai nesimokau nė pusės tiek, kiek mokiausi pernai. O tai būtų lygu nuliui. :D Gero čia nelauk. Bet valia mane apleido. Visiškai.

.

Pagaliau kuria mokyklą. Nebereikės vilnonių kojinių. Hip hip valio! Iš viso, tai esu tragiška tinginė ir man jau pačiai pikta. O Bet Tačiau. Tuo pačiu, man viskas lygiai taip pat. Noriu tik Reggae. Trenkit man kas nors.

.

Kartais labai norisi būti labai geru, protingu ir gražiu žmogumi. Tada nueinu, nusiprausiu veidą šaltu vandeniu ir išgaruoja kvailos mintys. :D

.

(argi šitas vyrukas ne dieviškas? kaip Paolo Nutini, tik dar gražesnis :D)

Burtai ir būkšneliai

Pasitaiko mano gyvenime tokių užburtų ratų, iš kurių, regis, neįmanoma pasprukti. O gal tiesiog valios per mažai turiu daužyt tai, ko kažkada labai sunkiai siekiau. Ir čia, turbūt, ne pirmas ir ne paskutinis toks atvejis...

.

Juokai juokais, bet aš tikrai kažkokia keista. Boba, bet su nukrypimais. Mėgstu futbolą, mano humoro jausmą būtų galima apibrėžti nuo Džimo Kerio iki Bruno ir Borato. (Pastarieji, beje, daug juokingesni.) Mėgstu roką. Regį. Rokerius. Rastamanus. (ir prisipažinkim, gerokai vyresnius...) Vyną. Baltą. Žalią. Raudoną. Auksinį. (ir tai nebūtinai vyno spalvos....) Nekenčiu saldžių romantinių šlykštybių... Jei vaikinas parašo "meškutis myli medų, o aš myliu tave" arba saldų "labanktuką" su eilėraščiu, ant jo kaktos piešiu ryškiai juodą kryžių. Viešpatie! Visada šoku kaip apsirūkius... Bet kitą vertus, skudurų parduotuvė yra rojus žemėje, špaklium nukrautos lentynos, nagai lakuoti, plaukai blondiniški... Gal man rimtai galvą perpūtė? Žodžiu senmergė.

.

Vakar sapnavau tave. Senus laikus. Mūsų lauką. Ir brūkšniukus. Dar vieną užburtą ratą...

.

Tikriausiai tai, kad bijau to manjako, yra ganėtinai pagrįstas dalykas?...

Aš mažas debesėlis

Sunku pasakyti, kas kaltas dėl dabartinės nuotaikos ir sveikatos nebuvimo... Darganotas oras ir nekuriama mokykla tikrai nėra į gerą... Noriu į Majamį (ne Marijampolę). :D Viskas ima erzint. Ir kiek matau, tokia pikta nesu vienintelė...

.

Šiandien lakiojom su Tomo močiutės reniuku (močiutė kartu nelakiojo :D). Bože bože, tiuningas vertas PimpMyRide... :D

.

Ar aš esu beviltiškas žmogus be ateities? Mokytis tingiu, nežinau kur noriu studijuot... Iš vis pastaruoju metu nenoriu nieko. Tik pamiegot. O pamiegojus, dar truputį nusnaust... Kaip pasakytų vienas mokytojas "Bad tendencies"... Smagiausia yra ošt prieš anglų. Pasigarsinam Jurgaičio paliktą old rock iki maximumo ir plojam, trepsim, darom bangą... :D

.

Mokykloje vis dar sklando geros nuotaikos po Grandbaliaus.... ir jo afterparty... :D

.

Nuoru šventę švęst....

Mone Month Off

Iš naujo atrandu Bloc Party. Jau buvau pasiilgus to keistokai malonaus skambesio... Tuo ir pasidžiaukime!

.

Kaip gera, kai penktadienį gali miegot... Pamokos trumpintos. O man jos tik 3. Tai negi eisi mokyklon, kai šitaip! Meluočiau, jei sakyčiau, kad į mokyklą žygiuoju su dideliu užsidegimu... dar nejaučiu svylančio užpakalio, matyt todėl ir netriūsiu, kaip turėčiau, žinant, kad pavasarį laukia maximalių išbandymų metas.... :D Et...

.

Ryt didysis mokyklos metų įvykis - Grandbalius. 19 mokyklos gimtadienis. Mokyklai 19, sausį man 19... Greitai bėga metai... Negi mes jau tokios senos?.. Ta proga ryt pašėlsim! Jei išgirsit parke ką nors spygaujant, tai žinosit kas ten.... :DD

.

Pūstelėjo nauji vėjai. Būkime atviri. Neliūdžiu, kad pagaliau kažkas juda į kitą pusę. Seniai reikėjo.

Black and Gold

Šeštadienis. Vos neapsiverkiau, kai ėmė žviegt žadintuvas... Bėt ko nepadarysi dėl kilnaus tikslo... 20 minučių ir mes jau Kaune. Stebuklingai greit nuvažiavom... Akropolyje gali sutikti pusę Šakių... Nuo budinčiosios iki kažkada buvusių varpistų... Margos vitrinos, šurmulys ir atotrūkis nuo pilkos rutinos pakėlė nuotaiką. Mintis važiuot prie Kauno marių buvo labai gera... Visada mėgau vandenį... :>>

.

Paminėjom Gabrieliaus įžengimą pilnametystėn. Valio! Valio! Valiooooo!

.

Pastaruoju metu įtartinai susiduriu su stulbinamais žmonių panašumais... Kažkas čia jau necharašo.... ;D

.

Žinojau, kad dvyliktoj klasėj bus sunku, bet kad kartais šitaip dusins visi, tai netikėjau... ir dar tas žinojimas, kad pavasarį laukia didžioji kulminacija - egzai... Žodis "žiauru" skamba gerokai per švelniai... Na nieko. Ištversiu! Gi aš Šamanė... Rastamanė... :DD

.

Eina šikt. Kai kurie dalykai mane vis labiau ir labiau biesina, jei atvirai...

.

Planai planais, o kaip bus, tai parodys gyvenimas... Vien mano gerų norų neužtenka, kaip matau... :P

Easy Stars

Toks štai mano gyvenimas. Žvaigždėtas, dėmėtas, taškuotas... Fonas pilkas, bet skųstis negaliu.. ;D . Nepastebimai prabėgo jau net trys rugsėjo savaitės... Varge vargeli... O žodį "egzaminai" traukiu į juodąjį sąrašą... Nesakau, kad neužknisa ta mokykla.. Bet ką daryt?... . Ryt ryte trali vali į Kauną, vakare - trali vali pas Gabrielių. Minėsim gražią sukaktį... ;D Sekmadienį skiriu miegui, o pirmadienį vėl į katorgą... . Tai va. Ką pasėsi, tą ir pjausi...