Live & Dream

Ne visada esu patenkinta tuo, kaip gyvenu... Kodėl gyvenu... Kur gyvenu... Ne visada esu laiminga dėl to kas ir kokia esu. Bet šitie debesys praeina. Bėdos baigiasi. Ateina geras draugas ir pasako "Neverk, nes rytoj gali ir blogiau būt." Ir tikrai. Visko būna. O kam ne? Visokio šūdo atsitinka gyvenant tarp žmonių, su žmonėm.. Be žmonių.... Bet atsitinka ir daug nuostabių dalykų. Gaunam daug neįkainojamo džiaugsmo ir patirties. Gaunam meilės ir galim jos duoti. Galim dalintis tuo, ką teturim patys. Ar tai mažai? Net garsiai juoktis reikia kito žmogaus... O šiaip, čia biškį ne į temą, bet imu galvot, kad šita James Dean'o frazė visai puikiai žiūrėtųsi ant mano odos... :> Ir dar labai smagu gaut gerų žinių.... ;*

Light On

Kartais aš sapnuoju taip ryškiai, jog pabudus dar ilgai negaliu atsikvošėt. Pašoku iš miegų ir negaliu atgaut kvapo. Arba pramerkiu akis ir mintyse nusikeikiu, nes realybė visiškai ne tokia, kaip sapne... ... ... ...

Smagu! Feisbuko dėka vėl bendrauju su June iš Norvegijos, su kuria beveik prieš 10 metų susirašinėdavom tikrais laiškais... Kaip smagu atrasti seną draugę. Kai papasakojau jai , koks minimalus uždarbis pas mus, ji manė, kad juokauju, nes ji tiek uždirba dirbdama porą popiečių per savaitę... Ir kad dabar ji supranta kodėl tiek daug lietuvių dirba ten už tokias, jų akimis, mažas algas... ir sakė, kad jei negausiu darbo, kraučiausi tašes ir važiuočia pas ją į Bergeną. Ot. :D

Atostogauju jau beveik mėnesį. Tai ta proga dar ir susirgau kažkokia susna. Kad netyčiai per gerai nepasidarytų...

Sąžine, čiaupkis.

Per šitą pusmetį išsiugdysiu geležinę kantrybę. Beveik profesionali laukikė... :)

Gravity

Ne viskas auksas, kas auksu žiba. Ir ne viskas šūdas, kas šūdu smirda. Ne kiekvienas yra draugas, su kuriuo sugeri. Ne kiekvienas yra priešas, kuris tave keikia. Ne kiekvienas neišsipildęs planas yra tragedija. Ne visos tragedijos planuotos. Ne visi, kurių ilgiuosi, ilgisi manęs...

Winter Winds

Turėti, bet neturėti... Nei kartu, nei atskirai... Geresnių laikų laukimas... Mokymasis džiaugtis mažais dalykais... Riba tarp sapno, fantazijos, realybės... Daug abejonių... Netikrumo... Spėlionių... Ir išsigalvotų detalių... Daug gražių planų. Daug pozityvumo. Daug nerimo. Bet kartu džiugesys, ilgesys ir noras pasinaudoti šansu. Kažkas man kužda, kad yra tik 2 galimi variantai. Ir turbūt kaip visada - kraštutinumai. Baugu. Intuicija liepia. O širdis nori..... :>

Sweet 20

Manau, kad aš susitaikysiu su tuo, jog senstu. Tik niekada negalvojau, kad laikas gali eiti šitaip greitai... Net įsivaizduoti sunku, kad 20 metų gali praeiti šitaip greitai. O kad bus kai ateis 40? 50? Viešpatėliau. Smagu suaugti. Baisu galvoti, kad tuoj baigsis studentiškos paikybės ir prasidės gyvenimas ant savo šiknos. Jo. Nežinau iš kur tokios pesimistinės gaidelės. Senstu?

War Is Over

Kalėdos. Vėl. Kad ir kaip nelaukiu, bet jos visada mane užklumpa iš pasalų. Pritykina ir suleidžia dantis kaklan. Nežinau kodėl, bet šita šventė man atrodo tokia ganėtinai apsimetėliška. Sudaiktinta, sukomercinta ir išsikvėpus. Vis mažiau stebuklo širdy ir viena raukšle kaktoj daugiau galvojant, kaip čia dar nupirkt ką nors tam, tam ir tam. Smagu duoti. Malonu gauti. Bet norėtųsi, kad tai plauktų iš širdies, o ne dėl to, kad reikia. Ir žodžio reikia nemėgstu....

.

Bet užskaitau atostogas. Užskaitau, kad nuo šiąnakt dienos ilgės ir trumpės naktys. Kad tuoj naujieji... Kad galima sau pažadėti gražių dalykų. Ir kad galima laukti gražių pažadų tesėjimo...

.

O principe, tai varguoliai nemėgsta Kalėdų. Tarp jų ir aš. Nes tada pasijunti dvigubas varguolis - dar ir dvasios ubagas...

Girls Just Wanna Have Fun

Keistai pasaulis surėdytas. Daug neteisybės ir mažai gėrio. Daug ilgesio ir mažai meilės. Ir daug juoko pro ašaras... O moteriška draugystė man visada darė įspūdį. Moteris supranta moterį. Baisiai smagu yra turėti draugių, su kuriomis gali per naktį kalbėtis. Apie laimes, nelaimes, sopulius, skaudulius, skudurus ir kotletus. Apie Juos.... Kaip lengva seniau buvo rašyt. Ir kažkaip itin sunku dabar. Seniau rimuodavosi tiek, kad nespėdavai rašyt. Dabar taip skurdžiai, kad nebėra ką užrašinėt. Nei iš pykčio , nei iš meilės. Nebent iš liūdnumo. Bet ir tai - kačiukų ašaros.

Hands Away

Kartais jaučiuosi lyg helio balionas. Kartais jaučiuosi lyg įsiutus ragana. Kartais jaučiuosi lyg aklas elgeta. Kartais jaučiuosi lyg alkanas vilkas. Kartais jaučiuosi lyg brolžudys. Kartais jaučiuosi lyg senas ligotas šuva. Kartais jaučiuosi lyg laimingiausias žmogus pasauly... Nežinau nuo ko tai priklauso ir ką kaltint derėtų.... O dar kartais jaučiuosi kaip dabar - nesijaučiu niekaip. Kosmoso tyla ir šaltis.

All We Need

Aiškinau sesei, kaip meilę gali pakeisti neapykanta. Kaip meilė deformuojasi, garuoja, vysta ir aušta. Aiškinau ir galvojau: "Bet po galais! Kaip?!" Kaip žmogus reiškęs bent pusę pasaulio, pusę gyvenimo ir be kurio tiesiog negalėjai įsivaizduot ateities, staiga tampa pasidygėjimo objektu... Būna... Graudu pagalvojus, į ką pavirsta žmonės, kokių dalykų pridaro... Paguoda tik tokia, kad nieko nėra visiškai juodo ar visiškai balto. Nothing is perfect. Nothing is pure. Yra nauja pradžia. Naujas šansas. Nauja galimybė susimauti arba pagaliau užbaigti nesėkmių ruožą...

Holly Crap!

Pim pirim! Gyvenu visai kitokiomis nuotaikomis, nei gyvenau rugsėjį ar spalį. Ne veltui mėnesį pradėjau gerai! Totalus relaxas ir vis auganti meilė šitai gausiai viv'ų šeimai... iš tiesų, keiksnotą baraką imu laikyti savo namais, o tie, į kuriuos pirmom dienom žiūrėjau nepatikliai, dabar yra patys artimiausi ir laukiamiausi. Paradoksalu. Pastarąją savaitę gyvenau kaip tikra bohemiška studentė... Ir meluočiau, jei sakyčiau, kad tai nėra velniškai smagu.... :D

.

Blogai yra būti kvaila, pavydžia ir nepatiklia boba. Blogai yra, kai autobuse tave užpuola exhibicionistas.

.

Gerai yra puikiai atšvęsti Monikutės pilnametystę. Gerai yra švęsti su draugais. Švęsti yra gerai! :DD

Cry Me a River

Žmogus pradeda savo gyvenimą verksmu, verkia gyvendamas tą gyvenimą, ir verksmu tą gyvenimą dažniausiai užbaigia... Vieni verkia daugiau, kiti mažiau. Vieni verkia dėl visų niekų, antri ašaros neišspaudžia net iš didelio skausmo... Verkiam viešai, verkiam pasislėpę, verkiam ant draugo peties, per televizijos šou, parduotuvėje, teisme, kapinėse... Ir kai pagalvoji, ašaros dažniausiai priimamos geriau, nei juokas. Negalima juoktis iš nelaimių, iš to, iš ano, iš trečio.. O kodėl negaliu juoktis iš savęs? O iš tavęs? O iš jo? Kodėl negalima vietoj raudų iš to pasijuokti ir palengvinti savo pačių vargą paprastai ir neskausmingai?.. Verkti mokame jau gimę. Juoktis išmoko gyvenimas. Cha.

Žygeivių Klubas

Kai susirenka nučiuožusios pusseserės, gali būti tikra, kad bus smagu. Su aukom, ar be... Ir šiaip. Seserystė itin smarkiai pasijunta, kai paryčiais eini 8 kilometrus namo... Žiedais, tamsiais skersgatviais, miškais, kalnais.... ;D*

D o s e d

Bet tai kaip tau mano dienos.. Bet tai kaip tau mano naktys... Gyvenu gerai. Fiziškai šiuo metu neskauda nieko. Nepaisant poros žmogiškųjų nuoskaudų. Gyvenu ramiai. Nepaisant velniavos ir visiškos maišalynės galvoje. Miegu nedaug. Daug galvoju. Skaičiuoju. Planuoju. Rezgu. Ir laukiu.... Nes kažkodėl pasirinkau visais aspektais patį sudėtingiausią variantą... Kuriuo abejoju ir pati... Et. Tiek to. Ne pirmas, ne paskutinis toks įsipainiojimas. Jei kartoju, matyt patinka. Labai pasiilgstu jūsų, mano mieli draugai. Pasiilgstu inkubatoriaus - mokyklos... Pasiilgstu savo laukų ir miškų... Nežinau kaip reikėtų apibūdinti dabartinę būseną. Nei laiminga, nei nelaiminga... Kažkoks tarpinis sustojimas... Dar yra labai gražūs planai. Tik va, bėda, kad mano planai mėgsta kaitaliotis. Matysim. :* http://www.youtube.com/watch?v=eYkgeDReTtk

Deep Inside

Visas šitas naujas pasaulis, naujas gyvenimas man kol kas yra keistas. Taip pat, kaip panėrus po vandeniu. Gražu, įdomu, keista... Bet spaudžia ausis, trūksta deguonies ir norisi greičiau iškilti į paviršių. Ar jau kylu? . Sunki ta adaptacija man. Blogai, kai klasėje buvai a la labai protingas , žostkas ir fainas, o čia esu visiškai vidutinybė ir nelabai kam rūpi. Kai nepriklausai tiems draugų iš stovyklos rateliams, vakariniams tūseliams.... Žinoma. Čia yra mano problema. Ne ko nors kito. Bet reikia laiko įsijungt į naują režimą. Reikia susidėlioti maišatį galvoje ir apsispręsti ko noriu, kodėl noriu... Ir ar tikrai noriu... Per daug. Per greit... per keista. Ir per problematiška. Kažkodėl mano niekas gyvenime nebūna paprasta... Arba aš sau viską pati apsisunkinu. Greičiausiai. . Barakas. Atskira istorija. Gyvenimas barake yra gyvenimo būdas... Tikrai tai supratau. Tik dar nelabai noriu lietis į tą siautuliuką. Bet gerai. Gyvenimas čia privertė įvertinti tai, ką turėjau namie. :D Nervuoja mane tas gyvenimas mažoj erdvėj dar su dviem žmonėm. Svetima tvarka, vieši dušai ir tualetai, tarakonai, virtuvė, triukšmas.... Vargina tas privatumo nebuvimas, svetimi žmonės... . Vilniuje dar kartą supratau, kaip nuostabu, kad turiu Giedrutę. Kaip nuostabu, kad mes vienodai pamišusios ir vienodai šlykščios bobos... :*

Kick The Bucket

Tai va. Itin daug pokyčių užgriuvo mano galvą šiuo metu. Naujas miestas, naujas kambarys, nauji žmonės, nauja veikla. Nauji džiaugsmai ir naujos bėdos. Bet smagu. Tiek klaidžiot po Vilnių, tiek pažindintis ir pažindintis ir pažindintis.... :)

.

"Gyvenimas barake yra gyvenimo būdas."

.

Dedasi daug sudėtingų dalykų. Ir aš ne visai suprantu kuria linkme čia viskas krypsta. Ir man baugu, kad čia darosi out of control...

.

Kartais mane kamuoja nevaldomas linksmumas. Kartais - nevaldomas nerimas ir tuštuma. Visa laimė, kad įmanoma pasprukt iš visos tos maišaties... ;>

.

Noriu vasaros. Tingių vakarų parke, nurautų balių ir to chillo, kuriuo gyvenau porą karštų mėnesių..... :)