Only You Know Me

Vakar buvo viena iš tų dienų, kai galva ūžė ir pūtėsi nuo apmąstymų: gyvenimo prasmės paieškų, savianalizės, įvykių dėliojimo į lentynėles ir bekūnių sąsajų čiupinėjimo... Pasistengiau galvoje atkurti visų draugų veidus. Gėda. Ne visus pavyko atsiminti taip aiškiai, kaip norėjau... Bet iš esmės, kai ėmiau dėliot... Dievulėliau! Žmonės! Kokie jūs nesveikai skirtingi!... Nuo nedrąsių, giliaminčių tylenių iki akiplėšiškų vakarėlių liūtų... Draugų ir gerų pažįstamų sąraše radau davatkų ir kalių, narkomanų, abstinentų, savižudžių, gėjų, reperių, didžėjų, metalistų, architektų, sportinikų, mokinukų, mokytojų, rastamanų, šamanų, fifų, banglų, muzikantų ir visai klausos neturinčių... O kokia neaprėpiama paletė savybių, bruožų, pomėgių, polinkių..... Oh mama!

.

Kai kurie iš tų draugų jau atitrūkę, kažkur... Kažkaip nutolę... Ir reikia prisipažinti, kad kai kurių man tikrai labai trūksta. Bet ne visada pavyksta išvengti povandeninių rifų ir srovių... Tokia politika. Taip sakant. Neprarandu vilties, kad viskas dar gali būti taip, kaip gerai buvo kažkada...

.

Iki išprotėjimo lauktas pavasaris pasirodo esantis tik smarkus žiemos pratęsimas. Blin :/ Dar pora savaičių šitos kankynės ir ieškosiu kokio švaresnio būdo pasidaryti lengvą galą....

.

I'm a freak bithc, baby.

Nice To Know You

Žiema į pabaigą. Gal todėl ant šaligatvių telkšo balos, iš po sniegų veržiasi purvai ir šiukšlės. žiema yra puikus metas jau vien dėl to, kad užsninga visą tą bjaurastį... Bet batukai šlapi. Ir pikti vairuotojai taškosi negailėdami. Bet, kaip arkliai užuodžia namus, kaip šuo užuodžia pėdsakus, kaip baltasis lokys užuodžia ruonį, kaip kupranugaris užuodžia vandenį, aš imu užuosti pavasarį. Plaučiai kiekvieną kartą įkvepiant prisipildo gaivesnio ir gaivesnio oro. 2 dienos ir tai prasidės.

.

Apleidau blogą. Apleidau mylimus žmones. Apleidau rašymą. Apleidau knygas. Po galais, nieko nebeįsimyliu! Nejaugi pasenau???

.

Kai kurių kvailų poelgių tiesiog neįmanoma pateisinti. Ir nesvarbu, ar tai draugas, ar priešas, ar iš viso pašalietis. bet faktas lieka faktu, kad mes visi, visi žmonės, esame ganėtinai kvaili...

.

Keisti dalykai dedasi... 12 metų išbuvę kartu, belikus finišo tiesiajai, ėmėm ir persigrupavom. kai pčia populiariau paaiškinus. Tiesiog visi apsikeitėm kas su kuo draugauja. Bent jau mano artimiausių draugų ratas šiemet labai pasikeitė! bendrauju su tais, su kuriais niekada nejaučiau jokio stipresnio ryšio, ar tuo labaiu didelės simpatijos. Tačiau dabar net keista. Atrodo, kad tie žmonės visada buvo taip šalia... :>> Galėtų šitaip ir likti.

.

Noriu gyventi su Giedrute.

Deja Vu

Nesuklysiu savo dabartinį gyvenimą pavadindama visišku chaosu. Sumaištim. Velniava. Šiza. Nieko nebekontroliuoju. Net savęs. Ką jau kalbėti apie aplinką. Ir aplinkinius. Viskas slysta iš rankų ir griūva ta kryptimi, kurios man mažiausiai reikėtų... Artėja ta stadija, kai imsiu isteriškai veržtis į negyvenamą salą. Nors... Kaip gali veržtis į ten, kur jau seniai gyveni?..

.

Kartais visiškai nepažįstamas žmogus gali pasirodyti artimesnis už geriausią draugą. Nežinau kuo tai paaiškinti. Kosmoso energija? Likimo pirštu? Lemties alkūne? Ir ką daryti tada, kai tai atrodo per gerai, kad būtų tiesa?.. O ką daryti su tais, kuriuos norėtum laikyti praeitimi, tačiau jie to nenori?..

.

Viskas. Teliko 100 dienų iki egzaminų. Ar suvokiu? Dar ne. Suvoksiu, kai liks koks mėnesis. Tada pulsiu mokytis per naktis, isterikuosiu ir rausiusiu plaukus, kodėl nesusiprotėjau anksčiau. Kaip visada... :D Ir net viską puikiai žinodama, aš nieko nedarau....

.

O jei jau prakalbom apie 100dienį... kaip sakoma, stabdžiai yra skirti tik bailiams. Nors man jie praverstų... Nors labai myliu savo klasę ir daugumą savo klasiokų, bet suvokiau, kad per tuos 12 metų mes toli gražu netapom viena šeima. O šiais metais iš viso ėmė lįst visokios paslaptys, kivirčai, neapykantos ir nesutarimai... Finišo tiesioji, o mes svetimėjam.... Niekada nebuvom vienas tvirtas kumštis. Per skirtingi, pernelyg individualistai... Visiems reikia erdvės, dėmesio.... Bet... Tikiu, kad ir po 5 metų, su kai kuriais aš susitiksiu, apsikabinsiu ir nuoširdžiai pasikalbėsim... bet neabejoju, kad bus ir tokių, kurie sutikę maximoj prie mandarinų, neišspaus nei skurdaus 'Labas'. Tikiuosi, kad klystu. :]

.

Sapnavau keitus sapnus. Kaip visada ilgus, kaip visada spalvotus. Bet sapnavau praeitį. Ne pačias maloniausias akimirkas. Viskas painiojosi ir maišėsi su dabartimi. Vienas žmogus įgaudavo kito pavidalą... Beveik košmaras. Gal dėl to pamiegojau vos 8 valandas. Labai džiaugiuosi, kad savaitgalis ilgas. Labai nesidžiaugiu, kad šeštadienį reikės atidirbinėt.

Va B . . .

Tingiu rašyt. Tai tik paveikslėlių primetu. Nesvarbu, kad jie galbūt visai neatspindi to, kas dabar mano galvoje, širdyje ir plaučiuose.

.

Pirmadienį šalo. Antradienį nuėjau į mokyklą. Susirgau. Ryt vėl eisiu. Bet ši savaitė - atostogėlės. px, kad 12 klasė, kad egzai po 4 mėnesių...

.

Penktadieninis tūsas buvo stogą raunantis. Važiavau be nuotaikos, be ūpo ir be vilties, kad bus bomba. Oi blin, naivi buvau. ;D nedetalizuosiu, nes miego vienoj lovoj su trim vyrukais daug kas gali ir nesuprasti, bet faktas, kad seniai taip smagu buvo... :D žinoma, apart tos dalies, kai paaiškėjo, kad geriausios draugės būna tikros kalės. Na tiek to.

.

Laukiu vasaros. Žiauriai. Pūgos, šaltis ir tamsios dienos varo jau ne tik depresiją bet ir vėžį.

.

Kaip gerai, kai turi žmogų, kuriam gali pasakyti bet ką, bet kur ir bet kada ir būti garantuotas, kad jis tai supras. Kaip nuostabu, kai šis dalykas yra abipusis. :*

Look Out!

Sunku paaiškinti, bet Josh Homme man kelia išteriškos meilės jausmą. Žinau, kad juokinga įsimylėt muzikos žvaigžes, bet bleeeee.... :D Noriu jo vaiko. Mielai būčiau QOTSA grupsė. :DD

the sexiest in the world... <3>

Jesus Christ - superstar! :D

blin, kaip norėčiau taip atrodyt :

what a cool style! WOW! Tas šverkas man truputį fetiš. :D

The Hottie :D

Giedrei

Mew! :* Padariau išimtį. Beveik nekampuotas, trumpais plaukais, regis nelabai aukštas ir ne daug vyresnis kačius.... :D

Alibi

Neskau, kad esu labai guvi. Gal greičiau atvirkščiai. Pastaruoju metu kietai įmigau žiemos miegu ir be pirmų pavasario požymių galiu nesitikėt prabudimo. Kur kas mieliau žiūriu Krikštatėvį, negu ieškau tūso. Na gal kad po gimtadieninio siautulio dar neatsigavau. :>

.

Mūsų bohemiško gyvenimo svajonės atgimė. Prieš miegelį pasimelsiu, kad planai pavyktų. Kad gyventumėva sykiu ir siaustumėm po Vilnių. Dvi bohemiškos pupitės. Mew. :D net kirbu, kaip man patinka šita mintis. Pasidalinau su mama. Jai irgi labai patiko.

.

Sapnavau savo gyvenimo vyrą. Seniai ką nors taip aiškiai ir detaliai buvau sapnavus... :D Tai va. Pagal sapną jis bent jau jis turėtų būti toks: aukštas. ~190. Gimęs 1979. Garbanotas. Išsiskyręs. Turi sūnų. Ar tai advokatas, ar tai antstolis..... Pilkom akim ir kreivoka nosimi. Atsimenu duslų balsą ir kaip man bandė išaiškinti, kad jonizuotas vanduo tikrai naudingas organizmui. :D Taigi sapne mačiau, kad mes susipažinsim kažkokiam bare, kai man bus 20, o jam jau 32. Na ir mes ilgai bei laimingai gyvensim. Kas be ko. :DD kokių tik serialų neprisapnuoju...... ;DD

.

Gal kas nors turi išbandytų receptų, kaip prisiversti mokytis? Ar bent jau minimaliai padaryti nd? :D

.

http://www.youtube.com/watch?v=TgFYKUdz9dE naujausia meilė. :D

19

Aplaisčiau, apverkiau, apraudojau savo paskutinįjį -niolioktą. Ne bet kaip. Su draugais. Galingai, triukšmingai ir pripažinkime, įsimintinai... :D Stebuklai, bet aš dar gyva. Ir po širšių medaus, ir po ugninio vandenėlio, ir po Musės dantų atakos... Ir po visų kitų keistai neįtikimų ir painių dalykų. :D Bet tikrai galiu pasakyti viena - štaip švenčiau pirmą ir paskutinį kartą. :D Smagu buvo. Labai. Iki tam tikrų momentų, žinoma. Bet visumoj.... Supratau, kad turiu daug fantastiškų draugų... Rožės dar žydi, knygos laukia savo eilės, kūdikių kubikas jau išmėgintas, o keraminė sraigė puošia palangę, su grandinėle nesiskiriu, apyranke pasipuošiau šiandien, dažausi, patenkinta lakuoju nagus ir galvoju, kad tikrai labai myliu jus visus. Tuos kurie laistė kartu ir kurie nelabai galėjo to padaryt... Ačiū. ;*

Mildute ir Milena, jūsų pyragas buvo pasakiškas! Padovanokit man jo recepčiuką! :P

Jurgyte, ką aš be tavęs daryčiau?... :>

Giedrute ir Monikute, sesės, ačiū! :)

Ajajai. Laukiu nesulaukiu vasaros. Kai Ieva vešis mane prie ežeriuko pavakarot, kai darysim reggae party, kai sėdėsim ant estrados, kai lėksim į bliuzus, kai bus šilta ir ramu, kai švęsim gimtadienius ir mokyklinio gyvenimo pabaigą. Ajajai.

12 klasėje aptsipimpalavau, tai kaip priklauso... Ne prieš gerą, oi ne prieš gerą... :D Driftas, Kaunas, tūsai, plotai... ;DD

"O mai gad! Menkė, ne? Tempk ją čia!!!" :DD

Stuck In The Metal

Regis išbarsčiau ir iššvaisčiau daugybę gerų ir naudingų dalykų: senas draugystes, paauglišką meilę, laiką, entuziazmą, vaikišką optimizmą ir mielaširdingumą, jautrumą svetimam skausmui, lengvą naivumą ir šviesias mintis. Liko skaldantis galvos skausmas, nemiga, nerimas, apatija, kartais geizeriu prasimušantis sarkazmas, pyktis ant viso pasaulio, šviesių dienų ilgesys ir spazmai paširdžiuose, prieš užmiegant... Aš labai mėgdavau sakyti "žmonės, tokie kaip tu...", bet imu suvokt, kad mes per daug panašūs, kad neprivalėčiau sakyti "žmonės, kaip mes". Aš nepykstu. Aš ilgiuosi. Ir jei tik tu nebūtum sušikta padugnė, viskas galėtų atrodyti kitaip. Na bet visi nešam savo kryžių ir visi mokam už klaidas. Buvusias ir būsimas.

.

Rašau ir kartkartėmis skaudžiu, staigiu truktelėjimu įkvepiu. Nesinervinu. Nebijau. Nelaukiu ir nenoriu. Tiesiog pamirštu kvėpuoti, kaip reikėtų. O gyvenimas piktai ir su didele jėga veržiasi, pildo plaučius, neleidžia pamiršti apie kasdienę būtį, apie senas skolas pasauliui ir jo didingai tuštybei.

.

Kas aš tokia, kad kritikuočiau individą, režimą, naciją, rasę? Jei jau atvirai, tai šikau ant visų kam nepatinka. Punk's not dead. Šiandien paleidau savo mintis pasiganyti. Rašau viską, kas sukasi galvoje. Žinoma, lengva cenzūra (visų mūsų labui egzistuoja) mano rašliavose. Bet vieną gražią dieną, kai visai degraduosiu, arba kai pasieksiu tokį lygį, kad atgal į mane spjauti jau bus lyg ir negražu, aš cenzūrą išjungsiu. Ir dzin, jei tai niekam nebus įdomu. Pikta blondinė - nieko gero nežadantis aparatas. :DD

.

Ir aš labai myliu muziką.

Xmas

Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, bet Kalėdos jau praėjo! Dvi dienos gero paėdimo, žvakių degiojimo, bėgiojimo ir kalėdinių muzikėlių per visus galus - jau praeity. Muhaha. Turiu prisipažinti, kad trys tokios dienos man jau būtų per didelė apkrova. Tiek skrandžiui, tiek galvai. Bet laikau kumštukus suspaudus, kad kūčių nakties sapnai pildytųsi.... Gi pildosi, ar ne? :D

.

Norai norais, o realybėje viskas primena kortų namelį. Gerais norais ir pragaras grįstas. Tiek to. :D Ir šiaip. Man be penkių minučių 19, pavasarį egzaminai, o paaugliškos kvailystės niekur iš galvos garuot nesiruošia... Tiek to... Kaip nors.

.

Reikėtų susirasti gyvenimo tikslą...

Dreamers

Sėdžiu ir mąstau (pastaruoju metu tikriausiai per daug suku blondinišką galvelę)... Regis man nieko netrūksta. Turiu viską, o jei ko ir neturiu, tai tereikia kantriai palaukti ir gaunu. BET. Kaip čia geriau pailiustruvus... Tu svajoji apie dviratį, taupai jam, metus lauki, kol jį padovanos, o kai pagaliau gauni, paaiškėja, kad jis be vairo... Arba, kad vienas ratas keturkampis... :D Tai va. Ir šitaip man pasiseka ganėtinai dažnai... Ech. :D Ir šiuo metu mano gyvenime yra pora tokių "dviračių". Ir neišmanau ką su jais daryt...

.

Gintės party buvo siautulingas.... Ajajai... ;D

.

Miego miegelio stygius... Na nieko. Šiandien prasideda atostogos, gal pavyks truputį pamiegot... Nors ir abejoju.... :D

.

Sunku patikėt, kad teliko pusė metų ir baigsiu mokyklą... Nesinori nė galvot... O dar tas jausmas, kad kuo toliau, tuo mažiau visko žinau ir moku, kad iš vis nieko nebesugebu ir nebenoriu... Žiauru, jei atvirai. :D

.

Kartais veidmainystė būna vienintelė išeitis norint išsaugoti taiką ir ramybę. Bet jei jau veidmainiauji, tai bent pasistenk, kad visi kiti apie tai nežinotų...

Su Evaldu šiandien padarėm nusikaltimą. :D

Flux

Turbūt pirmą kartą per pastaruosius penkis metus laukiu Kalėdų. Priežastis paaiškinti sunku... Bet nuoširdžiai džiaugiuosi girliandom ir visu tuo kalėdiniu marazmu, kuris kiekvienais metais visu užpuola tarytum iš pasalų... Blaškosi visi ir isterikuoja, lyg šventės būtų didžiuliausia staigmena.

.

Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užsilips... Labai dažnai vaidinam visažinius ir visagalius. Ir pamirštam, kad pasaulyje egzistuojame ne tik mes ir ne tik mūsų tiesa. Pamirštame žmogiškąjį faktorių. Lengva mėtyti akmenis į kitą, kai užsimerki prieš savo klaidas...

.

Sapnuoju ir sapnuoju. Keistus dalykus... Apie kuriuos visai neglavoju. Tai paneigia mano sapnų teoriją... :>

.

Tikiuosi, kad tai neprasideda iš naujo. Nors kad patyliukais nesu patenkinta ir nesakau.

.

Dažniau šypsausi? Nejaugi? Mano nuotaika puiki? Niekada nebūčiau pagalvojus! Vaikštau išsišiepus? Ką jūs sakot.... :D Ne be priežasties gi... :P

Teardrop

Imu pramiginėt žadintuvą, kad ir kaip garsiai jis klyktų po pagalve. Maloniai praplepėtos nakties valandos grėsmingai augina miego deficitą... Kurį sėkmingai kompensuoju per istoriją. Ak Ak Ak, kaip negražu. ;P

.

"Tavo BMW tinka man prie veido". Čiuju tai mano metų frazė. ;DD Juokai juokais, o iš tiesų, smagiausia, nors ir negražu, yra gąsdint neatsargiai per gatvę pimpinančias bobulytes... bet pačios kaltos, kad perėjos joms neegzistuoja. :D Nelaikysi teisių. Px. Palauksiu, gal vieną rytą pabusiu ir labai užsimanysiu baranką pati sukiot, o ne tik sėdėt šalia ir krykštaut. :D

.

Artėja Kalėdos, nors ženklų dar visai nedaug. palyginus su ankstesniais metais. Šakius įžiebs tik penktadienį. t.y. kokiu geru mėnesiu vėliau, nei įprasta... :D Ir aš kažkodėl ir vėl tų Kalėdų visai nelaukiu. Ypač kūčių. Labai nemėgstu kūčių. Kalėdos dar kaip Kalėdos. Tėčio gimtadienis ir visa kita... tas treplenimas, pakavimas, virimas, kepimas, valymas, pilstymas, šluostymas ir mandarinų žievelių šlavimas yra savotiškai maloni rutina. Tačiau nuo pat vaikystės kūčios būdavo tarsi labai nemaloni pareiga. Kažkaip viskas perspausta ir įsprausta į tradicijų rėmus. Ta iš niekur ištraukta ir nieko man nereiškianti rimtis... O dar ir mėsos nėra ant stalo! O šiemet prie stalo stovės dar viena tuščia kėdė..... Praėjo metai, o skauda nei kiek nemažiau... Ar dar ilgai?.. Nemaniau, kad šita regeneracija man tiek daug kainuos.... Kiekviena netektis man būna tarsi smūgis į paširdžius, ilgam atimantis gebėjimą kvėpuoti... Šį kartą viskas dar kar kas skausmingiau...

.

Sūpuoju Adomą ant kelių. Užmiega įsikibęs į mano plaukus... Žiūriu į tą mažą šviesų veidelį, baltus plaukučius, sausainiuotus pirštus ir ilgas šviesias blakstienas. Gražus, kaip mažas angelo paveikslėlis. Jokių blogų minčių... Ramus miegas - tik šviesūs sapnai... Nepaprastas ir neįkainojamas džiaugsmas stebėti, kaip tas mažas žmogus kažko mokosi. Iš tavęs, iš mamos, tėčio... Kaip kvatojasi, kaip mažom kojelėm ateina ir puola į glėbį. Sunku patikėti, kaip nuoširdžiai ir nesavanaudiškai tokia būtybė geba mylėti... Kūdikiai geba tai, ką mes jau seniai pamiršę... .

Norėčiau sūnaus. Jau įsivaizduoja kaip Jurga į mane pažiūrėtų tai išgirdusi. Smerkiančiai ir su mintim "vajezau, baik kliedėt." :D Bet... Tikrai norėčiau. Gal čia tik didelis poreikis jaustis kažkam labai reikalingu... Nors aš niekada ir nesijaučiau nereikalinga...

.

Vakar sapnavau gražią pabaigą. kaip būtų buvę, jei būtų buvę. Pabudau ir pagalvojau, kad ačiū dievui, jog kai kuriais gyvenimo momentais man užtenka protelio pasielgti teisingai. Dabar mokausi mažiau grežiotis į praeitį ir dažniau pamąstyti apie ateitį. :>

Flashback

Tebūnie prakeikta mano palaimingoji tinginystė... Tingiu... Žiauriai. Ir kuo toliau, tuo labiau. :D

.

Kartais viskas slegia. Ir matyt nieko nenoriu. O kartais šypsotis priverčia kvailas sms, arba

nagla replika. Labai smagu pasidaro, kai draugai pasako, kad esi geras. Net kai žinai, kad gal ir nesi to nusipelnęs... :>>

.

Pastaruoju metu visus kažkaip labai myliu. Nežinau iš kur ta meilė, bet gal tai ir nėra blogai... ;)

.

Daug ašaroju. Daug per daug.

.

Nemėgstu ko nors nežinoti. Tai mane nesveikai erzina. Kaip niežulys. :D

.

Kiekvieną kartą po siautulingų šokių klube man žvėriškai skauda kojas. Kablai yra kablai. Kiekvieną kartą prisiekiu, kad daugiau gyvenime su jais šokt neisiu. Ir kiekvieną kartą tas pats... ;D

.

Myljokaz. Einu žiūrėt "I am Sam".

New Moon Rising

Sergu, jau pati nebeatsimenu kiek laiko. Visos dienos vienodos, visos naktys vienodos... Liga nesunki. Pakosiu, pakosiu ir gerai. Pavadinčiau tai atostogomis. Jei ne mamos noras gydyti mane netradicinės medicinos metodais... Uhuhu. Gero nelauk... :D .................................... . Kai mažiausiai to tikiesi, gyvenimas pasisuka netikėčiausiu kampu. Priverčia pažvelgti į seniai pažįstamą žmogų naujai ir pagalvoti, kad galbūt visos padarytos kvailystės buvo reikalingos. Iš savų, ne iš svetimų, klaidų juk mokomės... ;D ...................................... . Ilgiuosi vasaros. Šitos velniškai geros vasaros... Aš daug ko ilgiuosi. Ir blaiviai suvokiu, kad daugelis tų gerų dalykų ir mielų žmonių jau tėra tik praeities gabalėliai. ......................................... . Optimizmas grįžta į mano organizmą! ;D