Beauty

Jei darbas tikrai taip puošia žmogų, kaip manė mūsų senoliai, tai aš daili kaip niekad. Kaip išeini iš namų 12 dienos, taip grįžti 11 vakaro. Skaudančiom kojom, maudžiančia galva ir nenumaldomu įpročiu sveikintis su kiekvienu. Pilnas etatas tai ne zuikių dainos. Pavargsti. O minimalus atlyginimas - kačiukų ašaros. Jeigu reliai. Nauda tokia, kad imi vertinti kitų darbą ir pajunti ką reiškia užsidirbti tą prakeiktą litą, už kurį nuėjus į parduotuvę nelabai ką nuperki. Pim pirim. Anyway. Life's Good.

Vienaragiai ir vaivorykštės

Yra Diela

Diela tame, kad kai viskas gražu ir gerai, nebėra ką rašyt. Kai dirbi, ir pagaliau pasieksi tą stadiją, kai nebesėdėsi mamai ant sprando.. Kai į tą darbą po bemiegės nakties ne nueini, o nuskrendi, nes juk esmė ne kur per tą naktį buvai, o su kuo... Kai yra ko laukti, ko pasiilgti ir dėl ko nerimauti, kai turi su kuo džiaugtis... Kai viskas stoja į vietas. Planai pildosi. Jei jau ieškom palyginimų, tai labai tiktų tas banalus gyvenimo sugretinimas su puzle. Vis mažiau ir mažiau tuščių langelių. Kai imi jausti pilnatvę, nebėra nei noro, nei laiko, nei reikalo zyzti. Gyvenu gerai. Tai kas, kad vasara parduota, kad nėra laiko, kad jokių atostogų ir nieko neįmanoma planuot. Bet ta šūdelienė nepranoks šviesiosios gyvenimo pusės. Don't Worry. Be Happy.

Don't Look Back In Anger

Kiekvienas sutiktas, pažinotas, mylėtas žmogus kažką davė. Kažką daviau jam. Prieraišumas, dėmesys, švelnumas, gyvenimiškos pamokos. Būna su tais žmonėmis visaip - gerai ir blogai. Ir nuostabiai smagu kartais. Ir graudu. Bet gerai, kad jie buvo/yra/bus. Puiku, kad paliko gyvenime žymę. Ar randą. Iš klaidų mokomės, o geri prisiminimai padeda ramiau užmigt, kai naktys tamsios ir ilgos. Bet kaip čia būna, kad taip staiga taip labai prisiriši. Pamiršti visus atsargumo pažadus. Visus kabliukus ir visas kabutes. Barjerus. Tvoras. Džiaugiesi kaip mažas vaikas, nes dabar yra gerai. Tik baisu, kad viskas, kas gerai, turi pabaigą. Bet kas tos pabaigos neturi? :)

Fade Away

Džiaugsmas, stresas, džiaugsmas, stresas, džiaugsmas, stresas. Stresastresastresas. Džiaugsmas. Tokie tie nauji vėjai. Gresiantis perlaikymas, žudantis karštis, atsisakantis funkcionuoti skrandis ir visiškai pakrikęs miego ritmas. Priešzombinė būsena. Tai vadinama sesija. Ir vis dėlto, šiuo metu nedrąsaus džiaugsmo yra daugiau. Yra dalykų, kurie visą tą šūdą atperka. :>

People Are Strange

Keista, kaip nevienodai žmonėms atmatuota gyvenimo džiaugsmo. Vieni šika vaivorykštėm, kiti banguoja tarp ašarų ir juoko, o treti sako, kad viskas čia yra sušiktai šūdinai šūdina. Jo. Visko gi būna - geros dienos, blogos dienos, tragiškos dienos, beprotiškai fantastiškos dienos ir nykios dienos... Tik kas blogiau? Kai skraidai padebesiais, ar kai turi tiek piktumo ant viso gyvenimo, jog nieko šviesaus jau kaip ir nebėr?.. Jo jo, žinau, reikia siekti aukso viduriuko, pusiausvyros, In ir Jang...

Hide-and-Seek

Kai eilinę naktį negali miegoti, dainuoji savo dainas sau savo mintyse, ir pritari sau antru balsu, sėdi tylomis, lenki pirštus. Skaičiuoji. Matuoji... Prisimeni. Žmones suskaičiuot sunku nėra. Vardai, veidai, prisiminimai, net ir išblukę, yra bent kažkiek apčiuopiami. Tik va, kaip suskaičiuoti ir pamatuoti meilę? Kad ir kokia ir kam ji būtų. Kai pagalvoji, kaip būtų nuostabu, jei žmonės jaustų bent dešimtadalį to, ką jauti jiems. Kaip viskas būtų paprasta! Nes toli gražu, ne visada mokam, ir juolab, tikrai ne visada norim parodyti tą jautriąją , pažeidžiamąją ir minkštą širdies pusę... Žinoma. Visada yra galimybė rinktis. Gali sakyti, kad tau nesvarbu. Gali sakyti, kad tau visai nerūpi. Gali užsimerkti ir šypsotis. But sometimes a smile is like a slut. Fake and Easy... Noriu namo. Į savo mišką. Į savo pievą. Į savo medį. Į mūsų senus gerus laikus. Kai viskas buvo paprasta. Gražu. Lengva. Ir svaigiai aišku. Kai dar nebuvom tokie - maža mergaitė nebuvo virtusi pikta kale, o linksmas geraširdis princas dar nebuvo nusmurgėlis negyvom akim...

Easy Come, Easy Go

Ar gyvenime iš viso yra kas nors ilgalaikio, jei net tavo paties, atrodytų, tvirti įsitikinimai, nusistatymai ir nuomonės gali būti taip greitai pakeisti kažkokių subjektyvių (na gal ir objektyvių) priežasčių... Draugai virsta priešais, meilės nekenčiamaisiais, o ignoruojamieji meilėmis. Ko galiu atsisakyt ir ką mielai paaukočiau dėl Jos ar Jo? Jomajo... Bet juk galima kartais sau leisti užsidėti rožinius akinius ir pamiršti visą racionalumą? Tik va proto išjungti nereikia, kad ir kaip ilgai ir kaip gražiai prašytų... Tai va, visa laimė, kad senos svajonės darosi visai realiais gyvenimo įvykiais... :>

Šeši

Pastaruoju metu matau daugiau saulėtekių, nei matau įprastai. T.y. kasdien. Taip jau gaunasi, kai pokalbiai iki paryčių yra gerokai mieliau, nei miegas. O nauji draugai atrodo keistai pažįstami... Viskas tvarkoj. Viskas gerai. Atsitiktini atsitiktinumai. Vakarėliai... Naktelės... Ryteliai... Dienelės... Viskas lekia pro akis, ir liejasi į kažkokią mandalą. Nesistengiu kažko išskirt, analizuot, ar interpretuoti. Viskas puiku, kai daug juokiesi, o verki taip pat tik iš juoko. Viskas nuostabu, kai gali ramiai ištiesęs kojas sėdėt ir kalbėt vėjus. Smagu, kai dieduliukas troleibuse sako, kad primeni jo jaunystės meilę. Smagu, kai gali dalintis džiugumu ir kai juo dalinasi su tavimi...

Never Say Never

Kiek kartų sakyta: "Ne, aš tai taip tikrai nepadaryčiau..", "Jis toks ir anoks, o jau ji...", "Kaip galima tai daryt..." . O šiek tie pagyveni ir tavo žodžiai atsisuka prieš tave. Čia kas? Kiaulystės dėsnis? Gyvenimas? Likimas? Niekada nesakyk "Niekada". Nes niekada nežinai, kas į tavo gyvenimą ateis ryt. Niekada niekam nieko negali garantuoti. Niekada negali žinoti, kam ką pajusi ir kas išblės, kas pasikeis... Niekas niekada nežino...

That's Life

Į gyslas plūstelėjus adrenalinui prikalbi tokių dalykų, kurių net pats išsigąsti. Bet gal ir gerai, kai pagaliau išsiaiškini, gerai, kai pagaliau akis į akį susiduri su tuo, nuo ko ilgai bėgai ir slėpeisi. Gerai, kai pagaliau pasakai, kas seniai gulėjo ant širdies ir trukdė gyventi. Blogai, kad yra tik du tolimesni scenarijai ir pavadinus juos kraštutinumais tikrai nesuklysiu. That's Life and Shit Happens.

100 pavasarių

O man, kur pažiūriu, visur pavasariai - kiekvienoj kišenėj pavasarių 100. Maži dalykai kartais teikia dideliai daug džiugumo. Naktinės diskusijos pakelia ūpą, o "labankt" auštant čiulbantiems paukščiams, jau lyg ir kasdienybė... Filmas po filmo. Žalingi įpročiai. Žodžiu, gyvenam gerai.

Darlin'

Malu šūdą kaip malus, čiinu kaip čilinus, kvailioju kaip kvailiojus... Tik regeneruoju n kartų greičiau, nei seniau. Rock! Ekstraverto didžioji laimė yra tame, kad jis džiugesio ir energijos semiasi iš aplinkos. Aplinka padeda atgaut jėgas, pusiausvyrą ir gyvenimo džiaugsmą. Ir šiaip kažkokia pavasariškai lengva nuotaikėlė ore. Morčius? Jo. Visi turbūt žinom tą smailių akių jausmą... :D O dievai, kaip man patinka jaust ateinantį pavasarį! Kaip mane džiugina visi tie žmonės aplink mane! Yyy!

H o p e

Dalykas tas, kad pasidariau kažkokia atbukus. Vidinių emocijų amplitudė pasidarė itin nedidelė. Net verkt žmoniškai nelabai moku. Pašniurkščiot tik. Gyveni žmogus ir rambėja skūra kiekvieną mielą kartą, kai tau įkanda. Ir kai kandi tu. Tiek tos romantikos, tiek to grožio. Vakar naktį ilgai sėdėjau balkone ir žiūrėjau į viso Vilniaus žiburių gražumą. Pagalvojau, kad gyvenimo meilė turbūt yra baisiai instinktyvus ir net paradoksalus dalykas, sakyčiau. Labai jį mylėjau vaikystėje, kai maniau, kad viskas yra pasiekiama ir viskas bus nuostabu, kaip tuose filmuose, kur vienintelė reali pabaiga yra happyendas. Dabar, kai žinau kiek gyvenime visokių rūšių ir konsistencijų šūdų, ir kokio reto šlykštumo prišiktadūšių žmonių pasitaiko, myliu dar labiau.

It's rain again

Ot ir nenorėk tikėt nuojauta... Ot ir neklausyk mamos... Ot tau, boba, ir devintinės. Shithappens all the time. Tik kartais labiau, nei paprastai. Pora savaičių šoko terapijos. Why me? Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. :)