Black and Gold

Šeštadienis. Vos neapsiverkiau, kai ėmė žviegt žadintuvas... Bėt ko nepadarysi dėl kilnaus tikslo... 20 minučių ir mes jau Kaune. Stebuklingai greit nuvažiavom... Akropolyje gali sutikti pusę Šakių... Nuo budinčiosios iki kažkada buvusių varpistų... Margos vitrinos, šurmulys ir atotrūkis nuo pilkos rutinos pakėlė nuotaiką. Mintis važiuot prie Kauno marių buvo labai gera... Visada mėgau vandenį... :>>

.

Paminėjom Gabrieliaus įžengimą pilnametystėn. Valio! Valio! Valiooooo!

.

Pastaruoju metu įtartinai susiduriu su stulbinamais žmonių panašumais... Kažkas čia jau necharašo.... ;D

.

Žinojau, kad dvyliktoj klasėj bus sunku, bet kad kartais šitaip dusins visi, tai netikėjau... ir dar tas žinojimas, kad pavasarį laukia didžioji kulminacija - egzai... Žodis "žiauru" skamba gerokai per švelniai... Na nieko. Ištversiu! Gi aš Šamanė... Rastamanė... :DD

.

Eina šikt. Kai kurie dalykai mane vis labiau ir labiau biesina, jei atvirai...

.

Planai planais, o kaip bus, tai parodys gyvenimas... Vien mano gerų norų neužtenka, kaip matau... :P

Easy Stars

Toks štai mano gyvenimas. Žvaigždėtas, dėmėtas, taškuotas... Fonas pilkas, bet skųstis negaliu.. ;D . Nepastebimai prabėgo jau net trys rugsėjo savaitės... Varge vargeli... O žodį "egzaminai" traukiu į juodąjį sąrašą... Nesakau, kad neužknisa ta mokykla.. Bet ką daryt?... . Ryt ryte trali vali į Kauną, vakare - trali vali pas Gabrielių. Minėsim gražią sukaktį... ;D Sekmadienį skiriu miegui, o pirmadienį vėl į katorgą... . Tai va. Ką pasėsi, tą ir pjausi...

Turn on

Kažin ką atiduočiau, kad tik galėčiau nesikelt anksti ryte ir neit į mokyklą... Tai turbūt bjauriausias dalykas mano gyvenime. Šiuo metu. Ačiū dievui, kad dienos dar šiltos, kitaip išvis riesta būtų...

.

Na, nekalbėsiu nei apie durnų durniausią savo tvarkaraštį, nei apie ūmėjančią neviltį...

.

Štai, kitą savaitgalį Gabo gimtadienio fiesta, aš, žinoma, neturiu ką rengtis, ir nežinau ką jam padovanot... Aš niekada nežinau ką turėčiau padovanot...

.

Mano gyvenimas keistas. Pilnas klaustukų... Šauktukų, kablelių ir taškų...

.

Buvo Jurga. Pakėlė ūpą. Pasivaikščiojom po vieteles, kurių pastaruoju metu vengiau... Prisiminimų antplūdis keistai trenkė į paširdžius... Nemaniau, kad man kada viso to taip truks... Regis, visi klystam... Tokiuose dalykuose mano proto balsas laimi mūšį. Bet ne karą... Ir nieko čia jau nebe padarysi.

.

Vakar mokykloje pažiūrėjom labai savotišką filmą. 2001 kosmonė odisėja. Kubriko filmas. Tuiru pažinti, 2 valandos ir 20 minučių psichodelikos davė daug peno apmąstymams. Man patiko. Gėris.

.

Bet peršalimas , regis, auga į kažką rimtesnio... Nejaugi gripas?..

.

"Triank man, triank man į viaaaaaidą...." ;DDD

Prosperity

Šauniai paminėtas Margaritos gimtadienis, pradėti mokslo metai...

Ir jau jaučiuosi išgręžta, kaip kempinė. Miego trūkumas, viskas nervina, nieko nesinori...

Na nebent pamiegot...

Rudeniop...

Dvylikta mano rugsėjo pirmoji... Tiksliau jos jau seniai nebėra. Aplaistyta ir beveik pamiršta... Rožės pedagogų namuose ir butuose jau apvytusios, mokinukai pagirioms malšinti jau išgėrė didelį kiekį mineralinio.... taškai užsidirbo žvėrišką pelną dėka mūsų keistokų įstatymų... nusiploviau molį nuo batų, ir išmečiau aliaus kamštukus, bei smilgas iš rankinuko.... Turiu pasakyt, kad kamavo deja vu. Šilta diena, saulė, pilnas kiemas mokinukų ir susirūpinusių, pasipūtusių tėvų... Nors tos 1998 rugsėjo pirmosios nepamenu taip ryškiai, kaip derėtų.....

.

Mokykloj grasu, kaip visada. Už lango saulė, karštas rugsėjis, o reikia sėdėt pamokose... Tvarkaraštis ganėtinai tragiškas... Dar vienas vienišas rugsėjis..... Dar telefonas mirė. Amen.

.

Žodžiu "sveika, Depresija!"

.

O jeigu ko nors išsigandai, tave išgelbės ZOOOOOROOOO!.... :DDD

Myljoookaz

Tai aš jus myliu!... Kai sėdim pas mane virtuvėj, kai kepam neaiškius itališkaiispaniškailietuviškus patiekalus, grojant AC/DC, kai vagiam šnapsą iš tėvų bariuko (bet jie tikrai per daug turi!), kai degustuojam citrininukę, kai plūstamės, kai pošlai juokaujam, kai planuojam būsimą bohemišką gyvenimą, kai visi juokiamės, žvygaujam ir džiaugiamės tėvų nebuvimu namie... Kai sėdžiu neplauta galva, be špakliaus... ir visai nepergyvenu! ;DD

.

Juokai juokais, bet šiandien yra paskutinė vasaros diena... ir ją praleidau puikiai! :D O ryt nuotaika, manau, nebus tokia pakili... paskutiniai meteliai čia... paskutiniai meteliai normalaus gyvenimo.... ajajajajajai....

.

Laukiu nesulaukiu Margaritos gimtadienio. Tanius sako, kad nemoku chillint. AŠ MOKU... :D

Balius Baigtas

Lauki lauki, ruoši ruoši... ir nė nepajunti, kaip praeina...

.

Vakar pakrikštijom Adomėlį. Ot vaikas. Visą dieną nė cypt. ir krikštijamas visiškai nekėlė isterijų. nė ašarėlės. Kaip didelis bernas. Noriai fotkinosi, dalijo šypsenas ir jautėsi tikra vakaro žvaigžde... :D

.

Po metų gyvensiu Vilniuj. Su Giedre. Senamiesty. Vaidinsim bohemą. :D

.

Ryt paskutinė vasaros diena. Atsikimšiu butelį vyno ir verksiu. Oi verksiu.....

Seni skeletai

Darbuojuosi kaip eiklioji domochaziaika... Nuo dažymo iki mišrainės. Nuo vonios šveitimo iki juodų šešėlių... Ūdra Ūdra...

.

Kartais taip norisi tiesiog teleportuotis į Šakius. Pasidažyt ir teleportuotis... :D

.

Rytoj krikštynos. Bus balius, bus baliukas... :D

.

Gyvenimas kartais iš mūsų šaiposi. Tiesiai į veidą. Ir be jokių užuolankų.

.

Kalbant su Giedre naktį, galima išvystyti kosmoso gilumo filosofinių temų... Kurios dažniai (mano dėka) susiveda į vyrus.. Dažniausiai kokį vieną........ :D

Liūdnų mergaičių pasakos

Iš tiesų, šiandien man labai liūdna. Klausausi Portishead, Massive Attack ir Kyuss. Reiškia tikrai labai labai liūdna. Bet dar ne depresija. Playliste nėra Apocalypticos. Tai va. Ateina ruduo. Sunkios, tamsios, trumpos, šaltos, užsiraukusios ir liūdnos dienos... Švinta vėlai, temsta anksti... Visai ne taip, kaip man patinka... Patys baisiausi ir sunkiausiai išveriami metų laikai - ruduo ir žiema...

.

Liūdna. Ir kiekvienais metais šitas rudeninis liūdesys ūmėja...

.

Nei pakalbėt su kuo, nei galvos niekas nepaglosto, nei vilnonių nesuranda... Reikia viską pačiai daryt. (Tame tarpe ir su savimi kalbėtis...)

.

Naršau visokius "kur stoti". Kažin, ar dar neaiškiau visko surašyt neįmanoma?! Verksiu. Oi verksiu... Tiksliau, jau verkiu... Seniau viskas atrodė paprasta ir aišku....

.

O mano sesuo man skaito moralus, kad aš kvailai elgiuosi. Ir ji teisi. Bet aš šitų procesų nekontroliuoju..... . Nors yra ir gerų žinių.... Reikia vėl galvot ką rengtis... :D

O rožine motina!....

Kad ir kaip norėčiau, bet kai kurių dalykų savo gyvenime visiškai nesugebu kontroliuoti... nežinau kuo tai pavadinti... Gal proto užtemimu ar laikinu aklumu? Kad ir kiek kartų įlipčiau į tą patį šūdą, kad ir kiek kartų padaryčiau tą pačią klaidą... Scenarijus visada tas pats. Vėl ir vėl. Regis, aš nesimokau nei iš savų, nei tuo labiau iš svetimų klaidų... Na ir gerai. Gal ir pasensiu su vėju galvoj ir įsimylėjus kokį Aloyzą sutiktą maximoj, prie pigių dešrelių...

.

Pagalvojus, kad lygiai po savaitės rugsėjo pirmoji... O rožine motina!.. Verkti norisi... Į mokyklą.... 12 klasė... Man tai sukelia panašų jausmą į lėtai ant kaklo veržiamą kilpą... nei paspruksi, nei pasislėpsi... Belieka kautis.

Tebūnie Šviesa!

Renginukas, kurio laukiau jau nuo nežinau kada... "Įjunk Šviesą". Seniai pasibaigė... Jau net išsimiegot spėjau. Va taip ir būna. Lauki lauki, planuoji, suki galvą ką rengtis... Ir nė nepajunti, kaip viskas praeina...

.

Mažai miego. Ilgas rytinis kuitimasis. Plaukų dažai. Ieva ir jos skrybėlė. Kiba. Parkas. 3 balionai. Seniai matyti draugai. Nauji draugai. Tai šen, tai ten... Maxima. Maxima. Beždžionė. Parkas. Lėktuvas. Lingis Park. prancūzaitė. Be Laidų. Arklio Galia. Šokiai. Maniakas. Šokiai. Sportas. Katinas. Ūdra. Policija. Balionėlis. Ūdros šokis. Žolytė. GeraiGerai & Miss Sheep. Namai. Mašina. Zypliai. Vynas. Laužas. Maniakas. Šokiai. Vynas. Šokiai. Šokiai. Šokiai. TNT. Kas aš? Kur aš? Šokiai. Dima(?). Dimos švarkas. Giedrė. Kupolas. Maniakas. Šalta. Miegmaišis. 5 ryto. Lova. Kažkas taiso mašiną po langu. Nejaučiu kojyčių. Nejaučiu rankyčių. Visi keliasi. Keliamės ir mes. Lyja. Sumuštinis. Labas rytas, maniake! Vandenėlis iš krano. Atsisveikinimai. Namai. Sausainiai. Grizlis. Juokai juokais. Grybai. Uogos. Miško takeliai. Ilgos šnekos. Geniai. Atominis karas ir disko epocha. Naujas superbūdas datoms atsiminti. Vanilla Sky. 3 ryto. Labankt, Giedre. Gražūs sapnai. 9 ryto. Labas rytas, važiuoju namo! Atia atia. Sumuštinis. Lova. Dar gražesni sapnai. 6 vakaro. Labas rytas... Aš vėl gyva. Facebook. Blogger.

.

Na ką, laukiam kitų metų. Dar daugiau šviesos.

Mano šuniško liūdesio naktys

O būna liūdna. Kaip vienišam senam šuniui, darganotą rudens vakarą... Kai draugiją palaiko tik surūdijusi grandinė ir tolimas kaimyninių kaimų šunų skalijimas... O vakarai rudenį tamsūs, baugūs ir šalti... Nors kauk. Liūdna, net maudžia paširdžius. Be aiškios priežasties, aiškios pradžios, aiškių norų... Iš niekur.

.

Bet taip pat neaiškiai ta melancholija ir apleidžia... Paverki, pakalbi su likimo draugais... Pazyzi, pasiskundi... Paklausai sentimentalių dainų... O vieną dieną pabundi ir tavęs niekas nebeslegia. Vakar buvo žvėriškai liūdna. Ir regis ne vienai man... O šiandien jaučiamės geriau. Tuo ir pasidžiaukime! :D

.

Aš nuoru, aš nuoru šventę švęst... Ir dar ... ... .... ... :P

Funhouse

Kai krykšti su sese iki 5 ryto, o 10 tave jau prikelia eiti garbingų auklės pareigų, nuotaika būna tikrai gerokai šūdinensnė, nei įprastai... Bet Adomas moka mane papirkt... :D

.

Nekenčiu savo hiperrealistiškų sapnų. Atsibundi ir nors verk...

. Vakar nuo visko krūpčiojau. Net juokinga buvo. Viskas gąsdino. O aną naktį pataikiau įsijungt MTV, kai kaip tik rodė Queens Of The Stone Age koncertą. Omgomgomg. Kaip galima jų nemylėt?! Seniau nesuprasdavau ką tie per koncertus besiardantys žmonės bando parodyt. O dabar suprantu!

.

Amžina ir sena, kaip pasaulis problema - neturiu ką rengtis. Bet rimtai... Spinta vos užsidaro per skudurus, o kai reikia kur nors išeit... Panika panika.

.

Begyvendami mes visi patiriam nusivylimų. Didesnių, mažesnių... Bet kartais tai nutinka tada, kai visiškai nesitiki... Jaučiuosi truputį išmušta iš vėžių. Wtf! Pasauli, kas su tavimi darosi? Pastaruoju metu man visko kiek per daug... Poreikis į negyvenamą salą didėja.

.

Metai bėga, o aš darausi tik dar nepastovesnė būtybė. Ir ką gi man daryt, jei aš niekaip negaliu gyvent neįsimylėjus? ;DD

Bobos...

"Kodėl bobos nori arba visko, arba nieko?!" Man labai patiko šita taikli frazė iš vieno kvailo filmo. Nes tokios jau mes esam... Bobos.

.

Iš pažiūros viskas atrodo labai paprastai paprasta ir elementaru. Viens-du ir baigta. O gi nė velnio! Nebūčiau tokia feministė, gal dar pagalvočiau... O bet tačiau, kai kurie požiūriai mane tikrai nervina.

.

Ameba, blondinė, kikutė, kiaunė, papūga, plekšnė, pokahonta, šamanė, gegutė... Kaip pavadinsi, nepagadinsi, bet principai visada lieka principais. Tai vienas iš tų kertinių ir nepajudinamų dalykų šiame gyvenime....

.

Amen. :D

Rugpjūtis, 12 d.

Kai iki visiško laimės pritrūksta tik šiltos rankos ir tvirto peties šalia... Kai sugrubę nuo šalčio delnai laiko puodelį ataušusios mėtų arbatos, virš galvos krenta rugpjūčio meteorų lietus, paskui save palikdamas sekundę švytinčias uodegas.... Už nugaros tyliai skamba mylimiausios dainos, o kojos saugiai įsuptos į pūkuotą dekutį... Kai prisiminus tokias naktis prieš 10 metų veidu nurieda ašara... Kaip viskas tada atrodė magiška, neaprėpiama ir amžina...

.

Per šitas dvi meteorų skaičiavimo valandas spėjau sušalt. Ir daug ką apgalvot... Prisiminiau daug žmonių. kai kuriuos iš jų ne ne po kartą...

.

Kai kam vaidenosi kosminiai usūriniai ar tai barsukai... O man iš kosminių blyksnių išniro suopis. Nesivaideno. Sesė irgi matė. Ir šikšnosparniai buvo labai aktyvūs.

.

Visada mėgau žiūrėt į vasaros dangų...