Stuck In The Metal

Regis išbarsčiau ir iššvaisčiau daugybę gerų ir naudingų dalykų: senas draugystes, paauglišką meilę, laiką, entuziazmą, vaikišką optimizmą ir mielaširdingumą, jautrumą svetimam skausmui, lengvą naivumą ir šviesias mintis. Liko skaldantis galvos skausmas, nemiga, nerimas, apatija, kartais geizeriu prasimušantis sarkazmas, pyktis ant viso pasaulio, šviesių dienų ilgesys ir spazmai paširdžiuose, prieš užmiegant... Aš labai mėgdavau sakyti "žmonės, tokie kaip tu...", bet imu suvokt, kad mes per daug panašūs, kad neprivalėčiau sakyti "žmonės, kaip mes". Aš nepykstu. Aš ilgiuosi. Ir jei tik tu nebūtum sušikta padugnė, viskas galėtų atrodyti kitaip. Na bet visi nešam savo kryžių ir visi mokam už klaidas. Buvusias ir būsimas.

.

Rašau ir kartkartėmis skaudžiu, staigiu truktelėjimu įkvepiu. Nesinervinu. Nebijau. Nelaukiu ir nenoriu. Tiesiog pamirštu kvėpuoti, kaip reikėtų. O gyvenimas piktai ir su didele jėga veržiasi, pildo plaučius, neleidžia pamiršti apie kasdienę būtį, apie senas skolas pasauliui ir jo didingai tuštybei.

.

Kas aš tokia, kad kritikuočiau individą, režimą, naciją, rasę? Jei jau atvirai, tai šikau ant visų kam nepatinka. Punk's not dead. Šiandien paleidau savo mintis pasiganyti. Rašau viską, kas sukasi galvoje. Žinoma, lengva cenzūra (visų mūsų labui egzistuoja) mano rašliavose. Bet vieną gražią dieną, kai visai degraduosiu, arba kai pasieksiu tokį lygį, kad atgal į mane spjauti jau bus lyg ir negražu, aš cenzūrą išjungsiu. Ir dzin, jei tai niekam nebus įdomu. Pikta blondinė - nieko gero nežadantis aparatas. :DD

.

Ir aš labai myliu muziką.

Xmas

Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, bet Kalėdos jau praėjo! Dvi dienos gero paėdimo, žvakių degiojimo, bėgiojimo ir kalėdinių muzikėlių per visus galus - jau praeity. Muhaha. Turiu prisipažinti, kad trys tokios dienos man jau būtų per didelė apkrova. Tiek skrandžiui, tiek galvai. Bet laikau kumštukus suspaudus, kad kūčių nakties sapnai pildytųsi.... Gi pildosi, ar ne? :D

.

Norai norais, o realybėje viskas primena kortų namelį. Gerais norais ir pragaras grįstas. Tiek to. :D Ir šiaip. Man be penkių minučių 19, pavasarį egzaminai, o paaugliškos kvailystės niekur iš galvos garuot nesiruošia... Tiek to... Kaip nors.

.

Reikėtų susirasti gyvenimo tikslą...

Dreamers

Sėdžiu ir mąstau (pastaruoju metu tikriausiai per daug suku blondinišką galvelę)... Regis man nieko netrūksta. Turiu viską, o jei ko ir neturiu, tai tereikia kantriai palaukti ir gaunu. BET. Kaip čia geriau pailiustruvus... Tu svajoji apie dviratį, taupai jam, metus lauki, kol jį padovanos, o kai pagaliau gauni, paaiškėja, kad jis be vairo... Arba, kad vienas ratas keturkampis... :D Tai va. Ir šitaip man pasiseka ganėtinai dažnai... Ech. :D Ir šiuo metu mano gyvenime yra pora tokių "dviračių". Ir neišmanau ką su jais daryt...

.

Gintės party buvo siautulingas.... Ajajai... ;D

.

Miego miegelio stygius... Na nieko. Šiandien prasideda atostogos, gal pavyks truputį pamiegot... Nors ir abejoju.... :D

.

Sunku patikėt, kad teliko pusė metų ir baigsiu mokyklą... Nesinori nė galvot... O dar tas jausmas, kad kuo toliau, tuo mažiau visko žinau ir moku, kad iš vis nieko nebesugebu ir nebenoriu... Žiauru, jei atvirai. :D

.

Kartais veidmainystė būna vienintelė išeitis norint išsaugoti taiką ir ramybę. Bet jei jau veidmainiauji, tai bent pasistenk, kad visi kiti apie tai nežinotų...

Su Evaldu šiandien padarėm nusikaltimą. :D

Flux

Turbūt pirmą kartą per pastaruosius penkis metus laukiu Kalėdų. Priežastis paaiškinti sunku... Bet nuoširdžiai džiaugiuosi girliandom ir visu tuo kalėdiniu marazmu, kuris kiekvienais metais visu užpuola tarytum iš pasalų... Blaškosi visi ir isterikuoja, lyg šventės būtų didžiuliausia staigmena.

.

Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užsilips... Labai dažnai vaidinam visažinius ir visagalius. Ir pamirštam, kad pasaulyje egzistuojame ne tik mes ir ne tik mūsų tiesa. Pamirštame žmogiškąjį faktorių. Lengva mėtyti akmenis į kitą, kai užsimerki prieš savo klaidas...

.

Sapnuoju ir sapnuoju. Keistus dalykus... Apie kuriuos visai neglavoju. Tai paneigia mano sapnų teoriją... :>

.

Tikiuosi, kad tai neprasideda iš naujo. Nors kad patyliukais nesu patenkinta ir nesakau.

.

Dažniau šypsausi? Nejaugi? Mano nuotaika puiki? Niekada nebūčiau pagalvojus! Vaikštau išsišiepus? Ką jūs sakot.... :D Ne be priežasties gi... :P

Teardrop

Imu pramiginėt žadintuvą, kad ir kaip garsiai jis klyktų po pagalve. Maloniai praplepėtos nakties valandos grėsmingai augina miego deficitą... Kurį sėkmingai kompensuoju per istoriją. Ak Ak Ak, kaip negražu. ;P

.

"Tavo BMW tinka man prie veido". Čiuju tai mano metų frazė. ;DD Juokai juokais, o iš tiesų, smagiausia, nors ir negražu, yra gąsdint neatsargiai per gatvę pimpinančias bobulytes... bet pačios kaltos, kad perėjos joms neegzistuoja. :D Nelaikysi teisių. Px. Palauksiu, gal vieną rytą pabusiu ir labai užsimanysiu baranką pati sukiot, o ne tik sėdėt šalia ir krykštaut. :D

.

Artėja Kalėdos, nors ženklų dar visai nedaug. palyginus su ankstesniais metais. Šakius įžiebs tik penktadienį. t.y. kokiu geru mėnesiu vėliau, nei įprasta... :D Ir aš kažkodėl ir vėl tų Kalėdų visai nelaukiu. Ypač kūčių. Labai nemėgstu kūčių. Kalėdos dar kaip Kalėdos. Tėčio gimtadienis ir visa kita... tas treplenimas, pakavimas, virimas, kepimas, valymas, pilstymas, šluostymas ir mandarinų žievelių šlavimas yra savotiškai maloni rutina. Tačiau nuo pat vaikystės kūčios būdavo tarsi labai nemaloni pareiga. Kažkaip viskas perspausta ir įsprausta į tradicijų rėmus. Ta iš niekur ištraukta ir nieko man nereiškianti rimtis... O dar ir mėsos nėra ant stalo! O šiemet prie stalo stovės dar viena tuščia kėdė..... Praėjo metai, o skauda nei kiek nemažiau... Ar dar ilgai?.. Nemaniau, kad šita regeneracija man tiek daug kainuos.... Kiekviena netektis man būna tarsi smūgis į paširdžius, ilgam atimantis gebėjimą kvėpuoti... Šį kartą viskas dar kar kas skausmingiau...

.

Sūpuoju Adomą ant kelių. Užmiega įsikibęs į mano plaukus... Žiūriu į tą mažą šviesų veidelį, baltus plaukučius, sausainiuotus pirštus ir ilgas šviesias blakstienas. Gražus, kaip mažas angelo paveikslėlis. Jokių blogų minčių... Ramus miegas - tik šviesūs sapnai... Nepaprastas ir neįkainojamas džiaugsmas stebėti, kaip tas mažas žmogus kažko mokosi. Iš tavęs, iš mamos, tėčio... Kaip kvatojasi, kaip mažom kojelėm ateina ir puola į glėbį. Sunku patikėti, kaip nuoširdžiai ir nesavanaudiškai tokia būtybė geba mylėti... Kūdikiai geba tai, ką mes jau seniai pamiršę... .

Norėčiau sūnaus. Jau įsivaizduoja kaip Jurga į mane pažiūrėtų tai išgirdusi. Smerkiančiai ir su mintim "vajezau, baik kliedėt." :D Bet... Tikrai norėčiau. Gal čia tik didelis poreikis jaustis kažkam labai reikalingu... Nors aš niekada ir nesijaučiau nereikalinga...

.

Vakar sapnavau gražią pabaigą. kaip būtų buvę, jei būtų buvę. Pabudau ir pagalvojau, kad ačiū dievui, jog kai kuriais gyvenimo momentais man užtenka protelio pasielgti teisingai. Dabar mokausi mažiau grežiotis į praeitį ir dažniau pamąstyti apie ateitį. :>

Flashback

Tebūnie prakeikta mano palaimingoji tinginystė... Tingiu... Žiauriai. Ir kuo toliau, tuo labiau. :D

.

Kartais viskas slegia. Ir matyt nieko nenoriu. O kartais šypsotis priverčia kvailas sms, arba

nagla replika. Labai smagu pasidaro, kai draugai pasako, kad esi geras. Net kai žinai, kad gal ir nesi to nusipelnęs... :>>

.

Pastaruoju metu visus kažkaip labai myliu. Nežinau iš kur ta meilė, bet gal tai ir nėra blogai... ;)

.

Daug ašaroju. Daug per daug.

.

Nemėgstu ko nors nežinoti. Tai mane nesveikai erzina. Kaip niežulys. :D

.

Kiekvieną kartą po siautulingų šokių klube man žvėriškai skauda kojas. Kablai yra kablai. Kiekvieną kartą prisiekiu, kad daugiau gyvenime su jais šokt neisiu. Ir kiekvieną kartą tas pats... ;D

.

Myljokaz. Einu žiūrėt "I am Sam".

New Moon Rising

Sergu, jau pati nebeatsimenu kiek laiko. Visos dienos vienodos, visos naktys vienodos... Liga nesunki. Pakosiu, pakosiu ir gerai. Pavadinčiau tai atostogomis. Jei ne mamos noras gydyti mane netradicinės medicinos metodais... Uhuhu. Gero nelauk... :D .................................... . Kai mažiausiai to tikiesi, gyvenimas pasisuka netikėčiausiu kampu. Priverčia pažvelgti į seniai pažįstamą žmogų naujai ir pagalvoti, kad galbūt visos padarytos kvailystės buvo reikalingos. Iš savų, ne iš svetimų, klaidų juk mokomės... ;D ...................................... . Ilgiuosi vasaros. Šitos velniškai geros vasaros... Aš daug ko ilgiuosi. Ir blaiviai suvokiu, kad daugelis tų gerų dalykų ir mielų žmonių jau tėra tik praeities gabalėliai. ......................................... . Optimizmas grįžta į mano organizmą! ;D

Pokahonta

Pikta. Negi taip sunku tą sušiktą karantiną paskelbt? nes jaučiu, kad imu atkritinėt... Nubėgau į vaistinę, prisipirkau visokių chemikalų. Gydysiuos. O perpietėlė jau pirmadienį irgi nėra geras ženklas... Namie čigonynas kažkoks... :D

.

Lipu ir lipu į tą patį š... vieną... Du... Tris kartus iš eilės... Ir ką? Ir nieko. Nulis sveikų. vaikiškas naivumas ir tikėjimas pasakom nugali argumentus ir kritinį mąstymą (taip! aš jį turiu! šiokį tokį)... Tiek to. Viskas bus gerai. Visada būna! :D

.

Sapnavau senus laikus. Kai aš buvau Pokahonta, o tu lakstei kaubojum.... :D

.

Bent kartą gyvenime būtų faina žinot ko noriu. ;D

Lights

Kvėpuoju praeities dulkėmis. Mintu šukėmis. Rankioju nuotrupas. O svaičiojimai apie gyvenimo keitimą taip ir lieka svaičiojimais. Anot Giedrės, mes neturime talento gyventi. Bet aš labai mažai žmonių pažįstu, kurie tokį nepaprastą talentą turėtų... . Miegas miegelis. Dėl to ir myliu ramius savaitgalius namie. Niekas nedrumsčia sapnų. Nebent esamesinimasis iki ryto... :D . Netikėtumai. Praeitis grįžta. Gal ir gerai. O kodėl gi ne?...

The Piece Of My Heart

Kartais pati nebesuprantu kas esu. Kartais elgiuosi taip, kaip Milda niekada nepasielgtų. Kalbu, kaip Milda niekada nekalbėtų. Mąstau, kaip ji niekada nemąstytų... O gal Ji tiesiog išėjo? Gal naujasis Aš liks gyventi iki kito pasaulio persivertimo? Gal šitas chaosas galvoje tiesiog vieną rytą išnyks... Žudo mane šitas gyvenimo etapas - žengimas į tą vadinamąjį Suaugusių žmonių pasaulį. Šiais metais spręsis likimas. O aš einu Va Bank...

.

Pastaruoju metu mažai ką jaučiu. Nebent šąlančias rankas ir greipfrutų kvapą.

.

Keičiasi mąstymas, keičiasi draugai, keičiasi vertybės, keičiasi norai, keičiasi planai, keičiasi, keičiasi, keičiasi, keičiasi...... ir keisis...

.

Praeitis yra šešėlis. Ilgas šleifas.... Nėra žmogaus be šešėlio, kaip ir be praeities. Tik vienų praeitis yra smaugianti šaltais pirštais, ir kiekviename žingsnyje kvėpuojanti į nugarą...

.

Vakar atsikandai dar vieną gabalėlį mano širdies.

Life is Simple

Po savitės sirguliavimų vėl apsireiškus mokykloje jausmas lygiai toks, kaip po ilgo savaitgalio. Viskas taip pat, kaip palikau. Tik gal klasiokyčiai kiek labiau pasiilgę. Ne kasdien gauni tiek nemokamų apkabinimų! :D Visai smagu. Nors ant galvos griūva kontrolinių ir šeip fainų namų darbų lavina.... Aš ne indaplovė. Ištversiu. ;DD

.

Nusimato ramus mergaitiškas savaitgalis. Su vyniuku. ;D

.

Giedrutė vis bando mane užkrėsti savo pozitiuviomis gyvenimo idėjomis. Bet aš kažkaip sunkiai užsikrėtinėju... Senstu...

.

Noriu reggae party. Gal taip nebesiautėčiau... Ir šiaip... Atsisėdus prie pc klausyt reggae ir švęst reggae yra visiškai skirtingi dalykai!

.

.

Ką man daryt..... Nes noriu, nenoriu, noriu, nenoriu, noriu, nenoriu, noriu(?)...

Žiemos miegas

Žiemos miegu šitą įrašą pavadinau neatsitiktinai. Taip zyziau, kad atostogos jau baigiasi, kad pirmadienį nuėjus į mokyklą susirgau. Nesunkiai. Bet temperatųra vakarais vis laikosi, mama ima nerimaut, nes jau 3 dienos viskas lygiai taip pat. O man ta nepelnytų atostogų savaitė kažkaip irgi mažai džiaugsmo neša. Nekenčiu liepžiedžių arbatų, šiltų chalatų ir vilnonių kojinių. Nemėgstu gulinėt ir eit miegot anksti. Tad ir neinu. Tikiuosi čia ne kiaulių gripas. Su kariūnais, kuriuos regis šita liga išguldė, aš nekontaktavau, tad kol kas miegu ramiai... :DD

.

Kai guli namuose antrą savaitę iš eilės, laiko apmąstymams apstu. Net per daug. Kartais norisi trenkt sau. Na kodėl turiu pridaryt tokių paikysčių? Kodėlkodėlkodėl? M? Na kodėl? Kodėl kartais taip savęs nekontroliuoju? Kodėl nepalaikau liežuvio už dantų? Ir iš viso... Kartais pasekmių ir nuobodulio baimė yra didesnė, nei noras tą kažką gauti... O dažniausiai tai būna tiesiog užgaidos - laiko klausimas... Tai neduoda man ramybės. Bet aš nieko negaliu sau padaryt. Meldžiuosi, kad išaugčiau. Bet garantijų nėra... Eilinį kartą apie tą patį. Bet gi čia dienoraštis. Galima.

.

Tai va. Prisnigo. Verksiu. Myliu ir ilgiuosi. :>

Monsters Under The Bed

Atostogos turi tokią labai bjaurią savybę - trumpalaikiškumą. Nors tiesą pasakius, aš jas pramiegojau. Po 14 valandų toje minkštoj didžiulėj lovoj... Na ir kaip keltis, kai už lango lyja, staugia vėjas arba tiesiog šiaip.. kaip atsikelt? Sunku patikėti, kad įmano taip nieko nenuveikti per savaitę laiko... :D Darausi apkiautusi. Viskas nuobodu, visi erzina, viskas tas pats per tą patį... Nuobodulys ir rutina daro savo. Aš žiauriai nuobodžiauju ir man tai nepatinka, nes imu prarasti tai, dėl ko kažkada kai kurie žmonės mane mylėjo - gyvenimo džiaugsmą... O be šito varikliuko galiu ilgai neištempt. Man visada atrodė, kad savo dienas baigsiu beprotnamyje. Nežinau kodėl. Tiesiog nuo mažens turėjau tokią viziją... Freak? O.o

.

Ir ką daryt, kai morčius trunka kiaurus metus? :D

When Yhe Music's Over

Planai yra šlykštus dalykas, kuris dažniausiai žlunga. Pikta. Liūdna. Bet ką padarysi. Viltis miršta paskutinė. :)

.

Pagaliau atostogos. Savaitė ramybės ir miego... Nors negaliu sakyt, kad labai džiaugiuosi. Kažkaip... Neturiu ūpo. ir man sunku paaiškinti kas čia vyksta. Pati nebesuprantu... Ruduo man ne pats geriausias metas... Nors jei pati žinočiau ko noriu, viskas klotųsi geresne linkme....

.

Miegojau 14 valandų. Sapnai lankė keisti, kaip visada... Kažkur blaškiausi, maišėsi pažįstami veidai, scenarijai keitėsi nuo realių iki pasakiškų - košmarai virto pasakomis. Kaip gerai, kad kiti žmonės negali matyt ką sapnuoji.... ;D

.

Kartais pagalvoju, kad abejoju, ar aš save mėgčiau, jei sakykim aš būčiau kitas žmogus. :D

Hurtful Game

Sunkūs rytai. Vis dažniau pramiegu žadintuvą. Vis sunkiau pakilt iš šilto pataliuko. Ypač žinant, kad laukia du langai ant suoliuko šaltam koridoriuj... :D Bet paradoksalu - pernai turėjau kokias 36 pamokas, o šiemet gal 20 tik... :D Žodžiu langų daugiau nei pamokų....

.

Uhuhu... Tragedija. Ruduo ateina. Šalta. Nyku. Liūdna. Nors tiesa. Yra šviesių kibirkštėlių tunelio gale... :P

.

Kaip nesveikai laukiu Vilniaus! Kitą savaitę! Net kirbu kaip smagu man! ;D kažkodėl nujaučiu, kad atsigausiu, išsitaškysiu ir pasikrausiu savo baterijas teigiama energija bent porai savaičių! ;D Yeah!

.

Mano gyvenimui reikia permainų. Tik kažkaip labai jau seniai tai sakau, o sugebu tik spintą susitvarkyt ir muses kambary išgaudyt.....

.

Juoktis sveika. Verkti irgi nekenkia...

Any Time At All

Kaip žadėjau, Giedre. Gėrėkis. :D

.

Adomui šiandien 8 mėnesiai, o tas mažas retadantis jau vaikšto įsikibęs į daiktus, kandžiojasi, kuičia stalčius, daužo indus ir juokiasi žemu balsu, kai pakuteni. Žinoma, mes visi lydomės kai jis šypso, kai tyliai sako "a-tia tia tia", "tė te te" arba "ma ma ma ma". Sunku įsivaizduoti vaiką, gaunantį daugiau dėmesio ir meilės..... :D

.

Sapnuoju keistus sapnus. Gal todėl, kad miegu po 14 valandų per parą? :D Bet vegetuoju. viskas ką matau - mokykla ir namai. Tie patys žmonės, tos pačios kalbos, tos pačios emocijos, tie patys kvapai... Negaliu aš šitaip... Tas amžinas įšalas ir rutina mane varo į kapus... jaučiu, kaip darausi viskam abejinga ir viskas mane nervina. Norisi tik ginčytis su visais ir šokt į akis dėl niekų - vis įdomiau... Ilgiuosi vasaros. Šviesių birželio naktų, šiltos liepos, smagaus rugpjūčio... Ruduo ir mokslo metai mane smaugia. Nekenčiu tokios dienotvarkės, nekenčiu, kai kiekvieną savaitę viskas vyksta lygiai taip pat. Kaip nesibaigiantis deja vu. Tas pats ir tas pats per tą patį... Išprotėt galima.

.

Diskusija klasėje "kam žmonės rašo internetinius dienoraščius" privertė pamąstyt. Tikrai. Kodėl? Yra daug priežasčių... Išmoksti dėliot mintis, išmoksti pasakyt savo nuomonę viešai. Taip pat turi progą parodyt kitą savo pusę. Sąlyginis nuogumas. Rašai tai, ką galvoji. Ir tą minčių srautą paleidi į pasaulį. Padedi širdį ant lėkštutės. Ir jei kam nors tai pasirodo įdomu -labai miela, jei ne, tai ne. Dienoraštis sau ir kartu visiems yra geras dalykas. mes ir taip esam per niūrūs ir per uždari žmonės. Dalinkimės! Ir nepritariau nuomonei, kad tai yra dėmesio trūkumas, kad žmonės rašo nenuoširdžiai, kad nerašo visko... Na apie save to nepasakyčiau...

.

Klausyt reggae savo kambary ir ošt tikram reggae party yra visiškai ne tas pats. Tai gal tik druska ant žaizdos.. Bet tiek to... :D

.

"Vyras gaudo moterį tol, kol ji jį pagauna..."

In My Blood

Yra dalykų, kurie tiesiog yra kraujyje. Nei išmesi, nei išplėši. Ir aš nekalbu apie eritrocitus ar trombocitus. Yra tokių savybių, įpročių, papročių arba potraukių, kurie yra tiesiog auksinis šeimos genas. Ką aš galiu padaryt, jei tai kraujas? :D Taip sakant, "Nesmerk žaidėjo. Smerk žaidimą."

.

Kai atrodo reikėtų mokytis visu intensyvumu, tai nesimokau nė pusės tiek, kiek mokiausi pernai. O tai būtų lygu nuliui. :D Gero čia nelauk. Bet valia mane apleido. Visiškai.

.

Pagaliau kuria mokyklą. Nebereikės vilnonių kojinių. Hip hip valio! Iš viso, tai esu tragiška tinginė ir man jau pačiai pikta. O Bet Tačiau. Tuo pačiu, man viskas lygiai taip pat. Noriu tik Reggae. Trenkit man kas nors.

.

Kartais labai norisi būti labai geru, protingu ir gražiu žmogumi. Tada nueinu, nusiprausiu veidą šaltu vandeniu ir išgaruoja kvailos mintys. :D

.

(argi šitas vyrukas ne dieviškas? kaip Paolo Nutini, tik dar gražesnis :D)

Burtai ir būkšneliai

Pasitaiko mano gyvenime tokių užburtų ratų, iš kurių, regis, neįmanoma pasprukti. O gal tiesiog valios per mažai turiu daužyt tai, ko kažkada labai sunkiai siekiau. Ir čia, turbūt, ne pirmas ir ne paskutinis toks atvejis...

.

Juokai juokais, bet aš tikrai kažkokia keista. Boba, bet su nukrypimais. Mėgstu futbolą, mano humoro jausmą būtų galima apibrėžti nuo Džimo Kerio iki Bruno ir Borato. (Pastarieji, beje, daug juokingesni.) Mėgstu roką. Regį. Rokerius. Rastamanus. (ir prisipažinkim, gerokai vyresnius...) Vyną. Baltą. Žalią. Raudoną. Auksinį. (ir tai nebūtinai vyno spalvos....) Nekenčiu saldžių romantinių šlykštybių... Jei vaikinas parašo "meškutis myli medų, o aš myliu tave" arba saldų "labanktuką" su eilėraščiu, ant jo kaktos piešiu ryškiai juodą kryžių. Viešpatie! Visada šoku kaip apsirūkius... Bet kitą vertus, skudurų parduotuvė yra rojus žemėje, špaklium nukrautos lentynos, nagai lakuoti, plaukai blondiniški... Gal man rimtai galvą perpūtė? Žodžiu senmergė.

.

Vakar sapnavau tave. Senus laikus. Mūsų lauką. Ir brūkšniukus. Dar vieną užburtą ratą...

.

Tikriausiai tai, kad bijau to manjako, yra ganėtinai pagrįstas dalykas?...

Aš mažas debesėlis

Sunku pasakyti, kas kaltas dėl dabartinės nuotaikos ir sveikatos nebuvimo... Darganotas oras ir nekuriama mokykla tikrai nėra į gerą... Noriu į Majamį (ne Marijampolę). :D Viskas ima erzint. Ir kiek matau, tokia pikta nesu vienintelė...

.

Šiandien lakiojom su Tomo močiutės reniuku (močiutė kartu nelakiojo :D). Bože bože, tiuningas vertas PimpMyRide... :D

.

Ar aš esu beviltiškas žmogus be ateities? Mokytis tingiu, nežinau kur noriu studijuot... Iš vis pastaruoju metu nenoriu nieko. Tik pamiegot. O pamiegojus, dar truputį nusnaust... Kaip pasakytų vienas mokytojas "Bad tendencies"... Smagiausia yra ošt prieš anglų. Pasigarsinam Jurgaičio paliktą old rock iki maximumo ir plojam, trepsim, darom bangą... :D

.

Mokykloje vis dar sklando geros nuotaikos po Grandbaliaus.... ir jo afterparty... :D

.

Nuoru šventę švęst....

Mone Month Off

Iš naujo atrandu Bloc Party. Jau buvau pasiilgus to keistokai malonaus skambesio... Tuo ir pasidžiaukime!

.

Kaip gera, kai penktadienį gali miegot... Pamokos trumpintos. O man jos tik 3. Tai negi eisi mokyklon, kai šitaip! Meluočiau, jei sakyčiau, kad į mokyklą žygiuoju su dideliu užsidegimu... dar nejaučiu svylančio užpakalio, matyt todėl ir netriūsiu, kaip turėčiau, žinant, kad pavasarį laukia maximalių išbandymų metas.... :D Et...

.

Ryt didysis mokyklos metų įvykis - Grandbalius. 19 mokyklos gimtadienis. Mokyklai 19, sausį man 19... Greitai bėga metai... Negi mes jau tokios senos?.. Ta proga ryt pašėlsim! Jei išgirsit parke ką nors spygaujant, tai žinosit kas ten.... :DD

.

Pūstelėjo nauji vėjai. Būkime atviri. Neliūdžiu, kad pagaliau kažkas juda į kitą pusę. Seniai reikėjo.

Black and Gold

Šeštadienis. Vos neapsiverkiau, kai ėmė žviegt žadintuvas... Bėt ko nepadarysi dėl kilnaus tikslo... 20 minučių ir mes jau Kaune. Stebuklingai greit nuvažiavom... Akropolyje gali sutikti pusę Šakių... Nuo budinčiosios iki kažkada buvusių varpistų... Margos vitrinos, šurmulys ir atotrūkis nuo pilkos rutinos pakėlė nuotaiką. Mintis važiuot prie Kauno marių buvo labai gera... Visada mėgau vandenį... :>>

.

Paminėjom Gabrieliaus įžengimą pilnametystėn. Valio! Valio! Valiooooo!

.

Pastaruoju metu įtartinai susiduriu su stulbinamais žmonių panašumais... Kažkas čia jau necharašo.... ;D

.

Žinojau, kad dvyliktoj klasėj bus sunku, bet kad kartais šitaip dusins visi, tai netikėjau... ir dar tas žinojimas, kad pavasarį laukia didžioji kulminacija - egzai... Žodis "žiauru" skamba gerokai per švelniai... Na nieko. Ištversiu! Gi aš Šamanė... Rastamanė... :DD

.

Eina šikt. Kai kurie dalykai mane vis labiau ir labiau biesina, jei atvirai...

.

Planai planais, o kaip bus, tai parodys gyvenimas... Vien mano gerų norų neužtenka, kaip matau... :P

Easy Stars

Toks štai mano gyvenimas. Žvaigždėtas, dėmėtas, taškuotas... Fonas pilkas, bet skųstis negaliu.. ;D . Nepastebimai prabėgo jau net trys rugsėjo savaitės... Varge vargeli... O žodį "egzaminai" traukiu į juodąjį sąrašą... Nesakau, kad neužknisa ta mokykla.. Bet ką daryt?... . Ryt ryte trali vali į Kauną, vakare - trali vali pas Gabrielių. Minėsim gražią sukaktį... ;D Sekmadienį skiriu miegui, o pirmadienį vėl į katorgą... . Tai va. Ką pasėsi, tą ir pjausi...

Turn on

Kažin ką atiduočiau, kad tik galėčiau nesikelt anksti ryte ir neit į mokyklą... Tai turbūt bjauriausias dalykas mano gyvenime. Šiuo metu. Ačiū dievui, kad dienos dar šiltos, kitaip išvis riesta būtų...

.

Na, nekalbėsiu nei apie durnų durniausią savo tvarkaraštį, nei apie ūmėjančią neviltį...

.

Štai, kitą savaitgalį Gabo gimtadienio fiesta, aš, žinoma, neturiu ką rengtis, ir nežinau ką jam padovanot... Aš niekada nežinau ką turėčiau padovanot...

.

Mano gyvenimas keistas. Pilnas klaustukų... Šauktukų, kablelių ir taškų...

.

Buvo Jurga. Pakėlė ūpą. Pasivaikščiojom po vieteles, kurių pastaruoju metu vengiau... Prisiminimų antplūdis keistai trenkė į paširdžius... Nemaniau, kad man kada viso to taip truks... Regis, visi klystam... Tokiuose dalykuose mano proto balsas laimi mūšį. Bet ne karą... Ir nieko čia jau nebe padarysi.

.

Vakar mokykloje pažiūrėjom labai savotišką filmą. 2001 kosmonė odisėja. Kubriko filmas. Tuiru pažinti, 2 valandos ir 20 minučių psichodelikos davė daug peno apmąstymams. Man patiko. Gėris.

.

Bet peršalimas , regis, auga į kažką rimtesnio... Nejaugi gripas?..

.

"Triank man, triank man į viaaaaaidą...." ;DDD

Prosperity

Šauniai paminėtas Margaritos gimtadienis, pradėti mokslo metai...

Ir jau jaučiuosi išgręžta, kaip kempinė. Miego trūkumas, viskas nervina, nieko nesinori...

Na nebent pamiegot...

Rudeniop...

Dvylikta mano rugsėjo pirmoji... Tiksliau jos jau seniai nebėra. Aplaistyta ir beveik pamiršta... Rožės pedagogų namuose ir butuose jau apvytusios, mokinukai pagirioms malšinti jau išgėrė didelį kiekį mineralinio.... taškai užsidirbo žvėrišką pelną dėka mūsų keistokų įstatymų... nusiploviau molį nuo batų, ir išmečiau aliaus kamštukus, bei smilgas iš rankinuko.... Turiu pasakyt, kad kamavo deja vu. Šilta diena, saulė, pilnas kiemas mokinukų ir susirūpinusių, pasipūtusių tėvų... Nors tos 1998 rugsėjo pirmosios nepamenu taip ryškiai, kaip derėtų.....

.

Mokykloj grasu, kaip visada. Už lango saulė, karštas rugsėjis, o reikia sėdėt pamokose... Tvarkaraštis ganėtinai tragiškas... Dar vienas vienišas rugsėjis..... Dar telefonas mirė. Amen.

.

Žodžiu "sveika, Depresija!"

.

O jeigu ko nors išsigandai, tave išgelbės ZOOOOOROOOO!.... :DDD

Myljoookaz

Tai aš jus myliu!... Kai sėdim pas mane virtuvėj, kai kepam neaiškius itališkaiispaniškailietuviškus patiekalus, grojant AC/DC, kai vagiam šnapsą iš tėvų bariuko (bet jie tikrai per daug turi!), kai degustuojam citrininukę, kai plūstamės, kai pošlai juokaujam, kai planuojam būsimą bohemišką gyvenimą, kai visi juokiamės, žvygaujam ir džiaugiamės tėvų nebuvimu namie... Kai sėdžiu neplauta galva, be špakliaus... ir visai nepergyvenu! ;DD

.

Juokai juokais, bet šiandien yra paskutinė vasaros diena... ir ją praleidau puikiai! :D O ryt nuotaika, manau, nebus tokia pakili... paskutiniai meteliai čia... paskutiniai meteliai normalaus gyvenimo.... ajajajajajai....

.

Laukiu nesulaukiu Margaritos gimtadienio. Tanius sako, kad nemoku chillint. AŠ MOKU... :D

Balius Baigtas

Lauki lauki, ruoši ruoši... ir nė nepajunti, kaip praeina...

.

Vakar pakrikštijom Adomėlį. Ot vaikas. Visą dieną nė cypt. ir krikštijamas visiškai nekėlė isterijų. nė ašarėlės. Kaip didelis bernas. Noriai fotkinosi, dalijo šypsenas ir jautėsi tikra vakaro žvaigžde... :D

.

Po metų gyvensiu Vilniuj. Su Giedre. Senamiesty. Vaidinsim bohemą. :D

.

Ryt paskutinė vasaros diena. Atsikimšiu butelį vyno ir verksiu. Oi verksiu.....

Seni skeletai

Darbuojuosi kaip eiklioji domochaziaika... Nuo dažymo iki mišrainės. Nuo vonios šveitimo iki juodų šešėlių... Ūdra Ūdra...

.

Kartais taip norisi tiesiog teleportuotis į Šakius. Pasidažyt ir teleportuotis... :D

.

Rytoj krikštynos. Bus balius, bus baliukas... :D

.

Gyvenimas kartais iš mūsų šaiposi. Tiesiai į veidą. Ir be jokių užuolankų.

.

Kalbant su Giedre naktį, galima išvystyti kosmoso gilumo filosofinių temų... Kurios dažniai (mano dėka) susiveda į vyrus.. Dažniausiai kokį vieną........ :D

Liūdnų mergaičių pasakos

Iš tiesų, šiandien man labai liūdna. Klausausi Portishead, Massive Attack ir Kyuss. Reiškia tikrai labai labai liūdna. Bet dar ne depresija. Playliste nėra Apocalypticos. Tai va. Ateina ruduo. Sunkios, tamsios, trumpos, šaltos, užsiraukusios ir liūdnos dienos... Švinta vėlai, temsta anksti... Visai ne taip, kaip man patinka... Patys baisiausi ir sunkiausiai išveriami metų laikai - ruduo ir žiema...

.

Liūdna. Ir kiekvienais metais šitas rudeninis liūdesys ūmėja...

.

Nei pakalbėt su kuo, nei galvos niekas nepaglosto, nei vilnonių nesuranda... Reikia viską pačiai daryt. (Tame tarpe ir su savimi kalbėtis...)

.

Naršau visokius "kur stoti". Kažin, ar dar neaiškiau visko surašyt neįmanoma?! Verksiu. Oi verksiu... Tiksliau, jau verkiu... Seniau viskas atrodė paprasta ir aišku....

.

O mano sesuo man skaito moralus, kad aš kvailai elgiuosi. Ir ji teisi. Bet aš šitų procesų nekontroliuoju..... . Nors yra ir gerų žinių.... Reikia vėl galvot ką rengtis... :D

O rožine motina!....

Kad ir kaip norėčiau, bet kai kurių dalykų savo gyvenime visiškai nesugebu kontroliuoti... nežinau kuo tai pavadinti... Gal proto užtemimu ar laikinu aklumu? Kad ir kiek kartų įlipčiau į tą patį šūdą, kad ir kiek kartų padaryčiau tą pačią klaidą... Scenarijus visada tas pats. Vėl ir vėl. Regis, aš nesimokau nei iš savų, nei tuo labiau iš svetimų klaidų... Na ir gerai. Gal ir pasensiu su vėju galvoj ir įsimylėjus kokį Aloyzą sutiktą maximoj, prie pigių dešrelių...

.

Pagalvojus, kad lygiai po savaitės rugsėjo pirmoji... O rožine motina!.. Verkti norisi... Į mokyklą.... 12 klasė... Man tai sukelia panašų jausmą į lėtai ant kaklo veržiamą kilpą... nei paspruksi, nei pasislėpsi... Belieka kautis.

Tebūnie Šviesa!

Renginukas, kurio laukiau jau nuo nežinau kada... "Įjunk Šviesą". Seniai pasibaigė... Jau net išsimiegot spėjau. Va taip ir būna. Lauki lauki, planuoji, suki galvą ką rengtis... Ir nė nepajunti, kaip viskas praeina...

.

Mažai miego. Ilgas rytinis kuitimasis. Plaukų dažai. Ieva ir jos skrybėlė. Kiba. Parkas. 3 balionai. Seniai matyti draugai. Nauji draugai. Tai šen, tai ten... Maxima. Maxima. Beždžionė. Parkas. Lėktuvas. Lingis Park. prancūzaitė. Be Laidų. Arklio Galia. Šokiai. Maniakas. Šokiai. Sportas. Katinas. Ūdra. Policija. Balionėlis. Ūdros šokis. Žolytė. GeraiGerai & Miss Sheep. Namai. Mašina. Zypliai. Vynas. Laužas. Maniakas. Šokiai. Vynas. Šokiai. Šokiai. Šokiai. TNT. Kas aš? Kur aš? Šokiai. Dima(?). Dimos švarkas. Giedrė. Kupolas. Maniakas. Šalta. Miegmaišis. 5 ryto. Lova. Kažkas taiso mašiną po langu. Nejaučiu kojyčių. Nejaučiu rankyčių. Visi keliasi. Keliamės ir mes. Lyja. Sumuštinis. Labas rytas, maniake! Vandenėlis iš krano. Atsisveikinimai. Namai. Sausainiai. Grizlis. Juokai juokais. Grybai. Uogos. Miško takeliai. Ilgos šnekos. Geniai. Atominis karas ir disko epocha. Naujas superbūdas datoms atsiminti. Vanilla Sky. 3 ryto. Labankt, Giedre. Gražūs sapnai. 9 ryto. Labas rytas, važiuoju namo! Atia atia. Sumuštinis. Lova. Dar gražesni sapnai. 6 vakaro. Labas rytas... Aš vėl gyva. Facebook. Blogger.

.

Na ką, laukiam kitų metų. Dar daugiau šviesos.

Mano šuniško liūdesio naktys

O būna liūdna. Kaip vienišam senam šuniui, darganotą rudens vakarą... Kai draugiją palaiko tik surūdijusi grandinė ir tolimas kaimyninių kaimų šunų skalijimas... O vakarai rudenį tamsūs, baugūs ir šalti... Nors kauk. Liūdna, net maudžia paširdžius. Be aiškios priežasties, aiškios pradžios, aiškių norų... Iš niekur.

.

Bet taip pat neaiškiai ta melancholija ir apleidžia... Paverki, pakalbi su likimo draugais... Pazyzi, pasiskundi... Paklausai sentimentalių dainų... O vieną dieną pabundi ir tavęs niekas nebeslegia. Vakar buvo žvėriškai liūdna. Ir regis ne vienai man... O šiandien jaučiamės geriau. Tuo ir pasidžiaukime! :D

.

Aš nuoru, aš nuoru šventę švęst... Ir dar ... ... .... ... :P

Funhouse

Kai krykšti su sese iki 5 ryto, o 10 tave jau prikelia eiti garbingų auklės pareigų, nuotaika būna tikrai gerokai šūdinensnė, nei įprastai... Bet Adomas moka mane papirkt... :D

.

Nekenčiu savo hiperrealistiškų sapnų. Atsibundi ir nors verk...

. Vakar nuo visko krūpčiojau. Net juokinga buvo. Viskas gąsdino. O aną naktį pataikiau įsijungt MTV, kai kaip tik rodė Queens Of The Stone Age koncertą. Omgomgomg. Kaip galima jų nemylėt?! Seniau nesuprasdavau ką tie per koncertus besiardantys žmonės bando parodyt. O dabar suprantu!

.

Amžina ir sena, kaip pasaulis problema - neturiu ką rengtis. Bet rimtai... Spinta vos užsidaro per skudurus, o kai reikia kur nors išeit... Panika panika.

.

Begyvendami mes visi patiriam nusivylimų. Didesnių, mažesnių... Bet kartais tai nutinka tada, kai visiškai nesitiki... Jaučiuosi truputį išmušta iš vėžių. Wtf! Pasauli, kas su tavimi darosi? Pastaruoju metu man visko kiek per daug... Poreikis į negyvenamą salą didėja.

.

Metai bėga, o aš darausi tik dar nepastovesnė būtybė. Ir ką gi man daryt, jei aš niekaip negaliu gyvent neįsimylėjus? ;DD

Bobos...

"Kodėl bobos nori arba visko, arba nieko?!" Man labai patiko šita taikli frazė iš vieno kvailo filmo. Nes tokios jau mes esam... Bobos.

.

Iš pažiūros viskas atrodo labai paprastai paprasta ir elementaru. Viens-du ir baigta. O gi nė velnio! Nebūčiau tokia feministė, gal dar pagalvočiau... O bet tačiau, kai kurie požiūriai mane tikrai nervina.

.

Ameba, blondinė, kikutė, kiaunė, papūga, plekšnė, pokahonta, šamanė, gegutė... Kaip pavadinsi, nepagadinsi, bet principai visada lieka principais. Tai vienas iš tų kertinių ir nepajudinamų dalykų šiame gyvenime....

.

Amen. :D

Rugpjūtis, 12 d.

Kai iki visiško laimės pritrūksta tik šiltos rankos ir tvirto peties šalia... Kai sugrubę nuo šalčio delnai laiko puodelį ataušusios mėtų arbatos, virš galvos krenta rugpjūčio meteorų lietus, paskui save palikdamas sekundę švytinčias uodegas.... Už nugaros tyliai skamba mylimiausios dainos, o kojos saugiai įsuptos į pūkuotą dekutį... Kai prisiminus tokias naktis prieš 10 metų veidu nurieda ašara... Kaip viskas tada atrodė magiška, neaprėpiama ir amžina...

.

Per šitas dvi meteorų skaičiavimo valandas spėjau sušalt. Ir daug ką apgalvot... Prisiminiau daug žmonių. kai kuriuos iš jų ne ne po kartą...

.

Kai kam vaidenosi kosminiai usūriniai ar tai barsukai... O man iš kosminių blyksnių išniro suopis. Nesivaideno. Sesė irgi matė. Ir šikšnosparniai buvo labai aktyvūs.

.

Visada mėgau žiūrėt į vasaros dangų...

Dance with me

Parašyti yra daug lengviau, negu pasakyti balsu. Gali pasislėpti už įmantrios sakinio konstrukcijos, įrėminti viską dailiais bei spalvingais epitetais, pagardinti šauktukais... Pagalvoti... Rašant nereikia žiūrėti į akis, nereikia galvoti kur dėti rankas ir kaip nesusijuokti rimčiausioje vietoje... Rašydamas neparausi dėl leptelėtos nesąmonės. Kalbant užduotis pasidaro gerokai sunkesnė...

.

Puikus dalykas yra draugas. Smagu atrasti artimą žmogų. Verki ant peties, juokiesi iš tų pačių nesąmonių, keiki, guodiesi... ir tik laikas gali pasakyti, kuriai draugų kategorijai šitas žmogus priklauso.

.

Planai planais, o realybėje koją kartais pakiša nelauktos ir nenumatytos kliūtys. Toks tėvų darbas - griauti maištingus mūsų planus.

.

Kuo ilgiau miegu, tuo labiau miegoti noriu.

.

Reggae. Reggae. Reggae.

Queen of The Bongo

Darbinga dienelė buvo. Pirkau daugybę sąsiuvinių, feną, sesei džinsus, pampersus broliui... Ir palikau sesei gerą įspūdį. Su manim sveikinasi gražūs bičai ir kabina pardavėjai.. :D Hehe.

O paskui turėjau ūpo ir pagamaninau itališkus pietus. Kaip smagu gamint! Tik kad indai patys neišsiplauna.....

.

Šiaip man su tėvais gyvent yra labai gerai. Smagu, jauku ir visa kita... Džiunglių karaliai... ;DD Na bet po galais, tas atsiskaitinėjimas ir zvygimas "Brangi mama, noriu eit į Onutės gimtadienį... tikrai noriu...". Ajai. Užknisa. Ir nežinau kaip čia prisimeilinti ir paprašyt, kad leistų daryt Woodstock paminėjimą. Jau matau nepatiklią miną ir tiriamą žvilgsį... :D Mielai šiandien pasitūsinčiau. Buvo 2 puikios galimybės... Bet. Na tiek to... Einu pašveisiu ką nors...:D

.

Kas man iš tos laimės

Ir iš tos garbės

Jei aš vienas džiaugsiuos

O šimtai liūdės

I'm a soldier

Gražūs sapnai kelia nuotaiką. Blogi sapnai ją gadina. O ką daro keisti sapnai?

.

Miegojau 12 valandų. Maždaug. Turiu pasakyti, kad pagaliau nebejaučiu to žudančio miego stygiaus. Pabudau jau saulei spiginant. Ir pirma mintis šmėstelėjusi galvoje - "na štai, taip vasara ir pareis...". Žiauriai nenoriu į mokyklą. Seniai ko nors taip nenorėjau... O ryt važiuosiu pirkt pieštukų, drožtukų, sąsiuvinių ir aplankalų... Tai yra tas dalykas, kuris norom nenorom tau įrodo, kad tuoj rugsėjis... Kaip ir saldus obuolių kvapas sode... Ruduo ateina.

.

Na ir kodėl mes jaučiamės taip šlykščiai? Viena už tai, kad kažko nepadarė, kita, kad padarė. :D

.

Kalnietis vedė. Braukiu ašarą... :D

Did you really know

Atradau nuostabią dainą. Soom T. Did you really know. Klausiau visą vakarą. O naktį sapnavau. Kad aš juodaplaukė regio dainininkė. Ir dainuoju šitą dainą. Kažkokiam kabake. Aplink vien prakaituoti rastamani ir kvapnūs dūmai... Ir taip lengvai lengvai skamba balsas, kojos lengvos, mintys lengvos... O aš tik dainuoju ir dainuoju. Tą pačią dainą. vėl ir vėl...

.

Paryčiais pabudau ir ėjau pasėdėt ant palangės. Svaigo galva. Buvo šalta. Pilnatis man neleidžia normaliai miegot.

.

Kai vėl užsnūdau sapnavau labai gražią mergaitę. Ilgais šviesiais plaukais. Ji man visą laiką kažką pasakojo nesuprantama kalba. Ir žiūrėjo savo didelėm juodom akim. kažką bandė parodyt, bet aš nemačiau. Pabudau išsigandus.

.

Noriu miego.

DOH!

once upon a time

Rytinę euforiją pakeitė kažkoks keistas vidinis graužulys... Kuo daugiau mąstau, tuo keistesnių ir nelogiškesnių minčių gimsta mano pavargusioje ir į regio taktą linksinčioje galvoje... Hmmm.... Na kodėl?

.

Iš teisybės, tai noriu pasiimt daug regio CD ir išsievakuot į negyvenamą salą... Arba tuoj pat padaryt pas save didelį party! Su labai didele regio palapine ir truputį mažiau vyno.... :D

.

Akvile, bet gi mus sieja ne tik meilė Joneliams, Soeriams ir šiaip keistiems vyrukams, arba tiesiog vyrukams... :D

Reggae Night!

Regis vakare, regis naktį, regis ryte, regis dieną, regis dabar. Regisregisregis. Mėgstu regį. Ir vyną. Ir nieko negaliu sau padaryt...... :D

.

Vakar buvo tikras chill. Kai kurie planai šiek tiek pasikeitė, bet nesklandumų praktiškai išvengiau... :D Buvo malonių staigmenų, buvo juoko pro ašaras, nevaldomo juoko. Gerų žmonių dėka nereikėjo miegot ant plikos žemės po žvaigždėmis. Bet išlindus iš šilto ir šienuoto (labai atsiprašau dėl šieno :D) miegmaišio į šaltą ryto orą patyriau patį stipriausią dantų barškėjimą nuo šalčio, kaip gyva. Na ir kodėl rytais taip žvėriškai šalta??

-Netriukšmauk! Tu labai galsiai kaleni dantim! Margaritos tėvai kitam kambary miega!

-Mh... (čiumpuosi už žandikaulio ir toliau baršku).

.

Prie laužų gimsta pačios įdomiausios diskusijos. Nuo tiltuko smagu lesint žuvis. Pagal regį šokt yra žiaaaauriai smagu, net jei esi fifa, o ne padorus rastamanas. Labai smagu ryte visus pažadint garsia muzika. Ir viską pamiršus plaikstytis po Margaritos valdas yra gėris. Ir iš viso. Planas surengt dar vieną party pas mane, man visai maloniai kutena paširdžius... :P

.

Monikutei, man ir Giedrei šiandien viskas buvo labai juokinga. Ar čia vakarykščio party pasekmės, ar čia geras oras, ar čia gera kosmoso energija - aš nežinau... bet reikia pripažint, buvo šlykščiai juokinga... ;DD

.

Vakar buvo labai smagu. Ačiū visiems, kas tręšė kartu!!! :P